Daliaus Poškaičio nuotr
Jeigu jums gyvenime reikia stiprių įspūdžių – ir, chm, truputį kraujo – šis interviu skirtas būtent jums! Susipažinkite: Viktoras Gecas, gimęs ir augęs Palangoje, o dabar – UTMA (unique and talented martial artists) kovos menų organizacijos įkūrėjas ir vadovas. „Mokykloje Palangoje nebuvau didžiausias peštukas – net prisibijodavau ir stengdavausi išvengti kietų vyresnėlių“, – šypteli prisiminęs V. Gecas. Jo ambicijos dabar – įspūdingos: „išplukdyti“ UTMA, kuri šią vasarą švenčia trejų metų gimtadienį, į tarptautinius vandenis. „Lietuvos pajūris“ kalbėjosi su Viktoru.
– Kaip tapote UTMA įkūrėju?
– Tiesą pasakius, truputį netikėtai. Studijavau teisę, bet studijų nebaigiau – man verslas visada buvo arčiau prie širdies ir neprašoviau. Dabar UTMA – mano pagrindinė veikla, o kovos menų sporte ir šioje sferoje darbuojuosi ir kaip individualių kovotojų atstovas.
– Kokia buvo pati pradžia?
– UTMA pirmasis žingsnis įvyko 2022 m. rugsėjo 15 dieną, kai į pirmąjį UTMA narvą žengė du tuo metu karščiausi kovotojai Lietuvoje – Dominykas Dirkstys ir Dovydas RIMKENZO Rimkus. Nuo to laiko UTMA paliko savo įspaudą kovos menų žemėlapyje ir sustoti noro nebuvo – atsirado siekis burti bendruomenę, – o ji tik auga, – kuri palaiko Lietuvos kovotojus, stebi jų tarpusavio dvikovas, džiaugiasi pergalėmis ir kartu liūdi su pralaimėjusiais.
– Ką jau pavyko pasiekti?
– Daug. Ypač didžiuojuosi, kad Eimantas Stanionis, ko gero, geriausias ne tik šių laikų, bet apskritai pastarojo šimtmečio boksininkas, buvęs pasaulio čempionas, prisijungė prie mūsų. Tai, kad jis kaunasi po mūsų vėliava, rugsėjį pasirodys turnyre Kaune, dalyvaujant šimtams žinomų kovotojų iš viso pasaulio, įeis ne tik į UTMA, bet ir visą Lietuvos sporto istoriją.
– Pernai UTMA paskelbė, kad nuo šiol organizacijoje kovos bene garsiausias Lietuvoje kikbokso atstovas Sergejus Maslobojevas, taip pat kiti žinomi kovų sporto meistrai: Edvinas Šalkovskis, Raimondas Avlasevičius ir Henrikas Vikšraitis, kiti. Ką jūs jiems pasiūlėte, kad jie pereitų pas jus?
– Pasiūlėme geresnes sąlygas. Manau, objektyviai žvelgiant, palyginti su kitomis organizacijomis, šiuo metu kovos menų rinkoje siūlome konkurencingiausias sąlygas – geriausiai rūpinamės kovotojais, rodome jiems pagarbą, o mūsų siūlomi honorarai yra didesni nei kitur. Kai abi pusės randa kalbą, laimi žiūrovai, kovinio sporto fanai, kurie užpildo mūsų arenas.
– Koks yra vidutinis kovotojo honoraras Lietuvoje?
– Su bonusais – nuo 6 iki 9 tūkstančių už pergalę. Vos prieš trejus metus, atstovaudami kitoms kovotojų organizacijoms ir kaudamiesi net su pajėgesniais varžovais, jie gaudavo vos pusantro tūkstančio eurų ir net mažiau. Pavyzdžiui, UFC, Ultimate Fighting Championship (JAV mišrių kovos menų organizacija), pradedantieji gauna 12 tūkstančių JAV dolerių. Ar pas mus yra kažkas tiek jau uždirbęs už vieną kovą? Taip, yra, bet mes negalime turėti tokios sportinės siekiamybės atletams, kokią turi, pavydžiui, UFC.
– Kiek kovotojų šiandien Lietuvoje yra profesionalai – užsidirba gyvenimui iš kovų?
– Sunku pasakyti. Apie 10 procentų kovotojų šalyje užsidirba ringe. Kai kuriems jų ringas – ir pirmoji darbovietė gyvenime.
– Siekiate plėstis?
– Taip. UTMA siekis užimti lyderiaujančią poziciją ne tik Lietuvos, bet ir Europos kovos menų rinkoje, organizuoti kokybiškus renginius bei suteikti terpę atsiskleisti kovotojų talentui. Svarbiausia dabar – išsikovoti absoliutų pripažinimą Lietuvoje, tai mes sparčiai įgyvendiname, o tada – pasaulyje. Pirmiausia norime rinką ištirti kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, toliau – Vokietijoje. Kiekviena jų turi savo pliusų ir minusų. Bet su E. Stanioniu neabejotinai padidinsime savo matomumą visame pasaulyje. Turnyrai užsienyje mums padeda tyrinėti mūsų galimybes už Lietuvos ribų.
– Kai kam kovų sportas atrodo brutalus ar net žiaurus. Ką į tai atsakytumėte?
– Taip, kovų sportas gali būti toks, bet kartu jis – ir techniškas. Jeigu pasikalbėtumėte su geriausiais kovų meistrais, ko gero, dažniau išgirstumėte šį žodį, „techniškas“. Be to, atletai išugdo valią, discipliną, charakterį. Kai kam kovų sportas – galimybė sutvirtėti fiziškai, apginti kitą, tik nedidelė dalis tampa profesionalais. Lietuviams krepšinis – didingas sportas, bet, sutikite, kai kurios krepšininkų traumos – sakykime, plyšus raiščiams, lūžus kaulams – žiaurios. Visas sportas, išskyrus šachmatus, reikalauja aukų.
– Ar žinote kovotojų su unikaliomis gyvenimo istorijoms – kai jie buvo nepritekliuje ar iš jų buvo vaikystėje tyčiojamasi?
– Žinau ne vieną tokią istoriją. Kai kurie sportininkai atėjo iš problematiškų šeimų – kaip jūs sakote, iš nepritekliaus, su skolomis ar panašiai – tačiau jie pakilo, susikūrė savo gyvenimus ir sėkmę – sportinę ir finansinę taip pat.
Atletams esu ne tik UTMA organizacijos įkūrėjas, o kai kuriems – ir jų asmeninis vadybininkas. Stengiuosi rodyti tinkamus pavyzdžius.
Vieną kartą su perspektyviu kovotoju turėjome incidentą, kai jis, pralaimėjęs kovą, kažką negražiai pasakė ar nusikeikė. Po to jam draugiškai pasakiau, kad jis negali taip daryti, negali emocijos paimti viršaus, juolab televizinės transliacijos metu. Jis išgirdo tai, ką aš pasakiau: po kitų kovų jis atsakingai dėliojo mintis tvardydamasis, atsižvelgdamas į tai, kas jam buvo pasakyta. Kiti jo interviu buvo apie tai, kad eis ruošti namų darbų po kovos, nes jis dar mokykloje tuo metu mokėsi.
– O jūs mokydamasis Palangos gimnazijoje buvote peštukas?
– (Šypteli). Nebuvau auksinis vaikas… Bet, atvirai pasakius, buvau iš tų, kuris prisibijodavo kietų vyresnėlių, mokyklos padaužų. Kartais pagalvoju, kad mokykloje pasigedau veiklos, būrelio, kuriame būtų mokę apsiginti ir pastovėti už save. Tiesą pasakius, mokykloje net nebuvau girdėjęs apie kovos menus.
– Jeigu gatvėje pamatytumėte muštynes, ką darytumėte: kviestumėte policiją, peštukus pats mėgintumėte išskirti ar skambintumėte kuriam nors UTMA kovotojui, kad skubiai atvyktų?
– (Šypsosi). Skambinčiau kuriam nors savo kovotojui, kad juos apramintų, o paskui chuliganams pasiūlyčiau už honorarą kautis ringe kameroms filmuojant.
– Ar vyksta UTMA merginų kovos?
– Taip. Net viena palangiškė, Kamila Naujokaitė, yra dalyvavusi jose. Tačiau merginos UTMA – dar nedažnas dalykas. Žinoma, neabejoju, kad ateity turėsime daugiau merginų mūsų organizacijoje. Apskritai kalbant, pajūryje – ir Palangoje – yra nemažai talentingų kovotojų, pavyzdžiui, Ernestas Naujokas, Deividas Jemeljanovas. Jie abu – palangiškiai, pajėgūs kovotojai, kurorte yra keletas neblogų, kovotojams skirtų salių. Manau, kad apie juos bei kitus dar nekart išgirsime. Pajūris – Palanga ir Klaipėda – kovinga šalies pusė.
– Kokios pagrindinės UTMA varžybos laukia šiais metais?
– Rugsėjo 27 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks vienas iš didžiausių šiais metais mūsų turnyrų „UTMA 13x Stanionis Promotions“. Tikimės, kad susirinks 16 tūkstančių žiūrovų.
Ypač didžiuojuosi, kad E. Stanionis, ko gero, geriausias ne tik šių laikų, bet apskritai pastarojo šimtmečio boksininkas, buvęs pasaulio čempionas, pagaliau išpildys savo sportinės karjeros svajonę ir savo sugebėjimus pademonstruos „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 27-oji bus istorinė diena ne tik UTMA organizacijai, bet ir visam Lietuvos koviniam sportui.
Po to, spalio 18 dieną Vilniuje, „Twinsbet“ arenoje įvyks „Utma 14“ turnyras. O metus užbaigsime turnyru įprastoje sau vietoje: lapkričio 28 dieną „UTMA 15“ Nemuno saloje.