Šią vasarą Šventosios jūrų uostas pasitiko gerokai atsinaujinęs ir išplėtęs teikiamų paslaugų kiekį. Tačiau pagrindinis ir labai svarbus pasiruošimo sezonui etapas buvo modulinės betoninės prieplaukos įrengimas.
Iki šių metų vasaros Šventosios uostas neturėjo galimybių priimti ne žvejams skirtų mažųjų laivų.
Todėl buvo įrengta modulinė pontoninė prieplauka. Ji buvo pradėta montuoti birželio 16 dieną, o visi įrengimo darbai užtruko dvi savaites.
„Modulinė pontoninė prieplauka buvo ekonomiškas ir lankstus sprendimas, leidžiantis mažiems uosteliams, tokiems kaip Šventoji, efektyviai plėtoti modernią poilsio, sporto infrastruktūrą, gerinti prieigą prie vandens ir skatinti ekonominę bei rekreacinę veiklą“, – „Lietuvos pajūriui“ sakė SĮ Šventosios jūrų uostas paslaugų administratorius Vygintas Lekavičius.
Modulinė pontoninė prieplauka – švedų kompanijos SF Marine, turinčios ilgametę pasaulinę patirtį, gaminys. Prieplaukos ilgis – 150 metrų, ji sudaryta iš atskirų betoninių su lengvu užpildu segmentų. Kiekvieno segmento ilgis – 12 metrų, svoris – apie 15 tonų. Prieplauka plaukiojanti, pritvirtinta metalinėmis grandinėmis prie betoninių inkarų, nuleistų į įlankos dugną. Inkarų yra 52 vienetai ir kiekvieno svoris – 1 tona. Prieplauka prisitaiko prie vandens lygio pokyčių.
Visus prieplaukos montavimo darbus atliko rangovas UAB Industris. Darbų techninę priežiūrą vedė gamintojo SF Marine atstovai.
Prie pontoninės prieplaukos bus galima švartuoti apie 60 laivų iki 6 metrų ilgio ar kitokių vandens transporto priemonių, įlaipinti ar išlaipinti keleivius, ją panaudoti įvairioms pramoginėms ar komercinėms veikloms.
„Tai bus ypač aktualu, kai Šventosios uoste bus pastatyti molai jūroje, atlikti gilinimo darbai. Tada Šventosios jūrų uosto direkcija galės pasiūlyti klientams dar įvairesnių kokybiškų paslaugų“, – sakė V. Lekavičius.
Visą finansavimą, įskaitant projektavimo, gamybos ir montavimo darbus, skyrė Palangos miesto savivaldybė.
„Labai džiaugiamės šiuo techniniu įrenginiu ir Šventosios jūrų uosto modernėjimu“, – pabrėžė V. Lekavičius.
Šiuo metu uosto klientams teikiamos tokios mokamos paslaugos: laivo nuleidimo/iškėlimo, laivo laikymo uosto teritorijoje arba akvatorijoje, laivo priekabos laikymo uosto teritorijoje, automobilio stovėjimo.
„Paslauga gali būti tiek vienkartinė, tiek ilgesnio termino. Paslaugų įvairovė ir jų kainodara leidžia pasirinkti vartotojui jam tinkamiausią būdą pasinaudoti Šventosios uosto galimybėmis“, – sakė V. Lekavičius.
Automobiliams pastatyti yra įrengta 150 vietų stovėjimo aikštelė. Joje įrengta moderni automatinė automobilių ir stovėjimo laiko apskaitos programa.
Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, Šventosios jūrų uostu be atlygio gali naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, policijos, gelbėjimo, saugios laivybos užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai, taip pat laivai, naudojami hidrografiniams, mokymo ir neformalaus ugdymo tikslams, mokslo tyrimams ir aplinkos apsaugai užtikrinti.
Naudotis uosto infrastruktūra be atlygio leidžiame asmenims, valdantiems fizine žmogaus jėga varomas vandens transporto priemones, pavyzdžiui, irklentes, baidares, kanojas, vandens dviračius, pripučiamas valtis. Taip pat vandens transporto priemones iki 4 metrų ilgio, turinčias elektros variklį.
Mažųjų pramoginių laivų navigacijos sezonas jūroje vyksta iki spalio 1 dienos. Pasibaigus sezonui, Šventosios uostas gali priimti laivus saugojimui uždaroje teritorijoje. Taip pat ištisus metus teikiama automobilių stovėjimo paslauga.
„Kadangi dalis Šventosios uosto įrengimo buvo finansuota iš ES fondų lėšų pagal programas skatinti žuvininkystei, visos paslaugos žvejams teikiamos be atlygio“, – sakė V. Lekavičius.
Ruošiantis vasarai, buvo atnaujinti ir parengti teisiniai aktai, reglamentuojantys naujas veiklas.
„Buvo paruoštos ir patvirtintos Šventosios jūrų uosto naudojimosi infrastruktūra ir paslaugomis taisyklės, stovėjimo aikštelės naudojimosi taisyklės, atnaujinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento normatyvai. Stengėmės, kad informacijos apie uostą būtų daugiau ir ji būtų lengviau pasiekiama. Įrengėme daug informacinių stendų apie uosto teikiamas paslaugas, tvarkas ir kainodarą. Atnaujinome įmonės tinklalapį“, – pasakojo V. Lekavičius.
Kita pasiruošimo dalis apėmė techninius sprendimus.
„Sustiprinome mobilaus ryšio priemones, kurios yra labai svarbios, vykdant kompiuterizuotas valdymo veiklas. Įrengėme 16 vaizdo stebėjimo kamerų, atnaujinome kompiuterinę ir serverinę įrangą. Dabar turime puikiai įrengtas registratūros su kasos funkcija patalpas. Mūsų klientai gali nemokamai pasinaudoti poilsio zona, tualetais ir dušine“, – sakė jis.
Mindaugas Skritulskas, Šventosios jūrų uosto direktorius, sakė „Lietuvos pajūriui“, kad šiuo metu yra rengiami net 3 techniniai projektai: 650 m pietinio ir 440 m šiaurinio molų, 500 m krantinių ir 400 kv. m buriavimo mokyklos, kur bus mokomi buriuoti vaikai, pastato.
„Planuojama dar šiais metais turėti visų trijų objektų statybą leidžiančius dokumentus“, – sakė M. Skritulskas.
Žinoma, buriavimo mėgėjai – ypač paaugliai – laukia buriavimo mokyklos atidarymo Šventosios uoste.
Anot M. Skritulsko, ketinama skelbti statybų rangos darbų konkursą dar šiais metais, statybas baigti kitais metais.
„Kita vertus, reikia pažymėti, kad vaikai jau dabar Šventosios uoste mokomi buriuoti, inventorius laikinai laikomas Šventosios uosto direkcijos administracijos pastate“, – sakė direktorius.
Kokie darbai numatyti uoste tolesnėje perspektyvoje, iki 2030 metų? Koks finansavimas numatytas?
Anot M. Skritulsko, molus ir krantines, vertinant darbų apimtis, galima pastatyti per trejus metus, jei bus tvarus finansavimas, pajėgus rangovas.
Dalis finansavimo jau yra numatyta valstybiniame biudžete, mažųjų uostų plėtrai skirtoje priemonėje, dalis gali būti panaudojama iš ES lėšų, skirtų regioninei plėtrai.
„Žinoma, tai nėra visos reikiamos lėšos, jų, reikia tikėtis, dar turėtų būti numatyta papildomai, juolab, pagal pasikeitusį Šventosios uosto įstatymą, šis svarbus jūros infrastruktūros objektas yra numatytas ne tik pramoginiams žvejybos laivams, neformaliam ugdymui, bet ir strateginiams valstybės tikslams: vėjo jėgainių parko jūroje aptarnavimui, svarbių objektų, kaip Būtingės terminalas, pasienio apsaugai bei krašto gynybai“, – pabrėžė M. Skritulskas.
„Mums labai svarbu, kad Palangos ir Šventosios bendruomenė, Palangos miesto savivaldybė, mieste veikiančios įmonės ir organizacijos supranta Šventosios jūrų uosto svarbą, jo perspektyvas ir mus palaiko“, – išlydėdami „Lietuvos pajūrį“ sakė M. Skritulskas ir V. Lekavičius.