Nuotraukoje: Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktorius Darius Steponkus (tv3.lt nuotr.)
Viena iš didžiausių Vakarų Lietuvoje medicinos įstaigų – Respublikinė Klaipėdos ligoninė (RKL), pagrindinė atraminė ligoninė regiono gyventojams, kai reikia plataus profilio stacionarinio gydymo, – siekia priimti dukart daugiau pacientų reabilitacijai Palangos reabilitacijos filiale „Pušynas“, kuris tapo RKL dalimi nuo 2024 metų.
„Labai džiaugiuosi, kad įstaigos perėjimas buvo labai sklandus, kad joje dirba daug puikių specialistų, kad „Pušynas“ turi labai gerą reabilitacinę įrangą. Mūsų noras – jį išplėsti, pastatant naują korpusą“, – RKL direktorius Darius Steponkus sakė „Lietuvos pajūriui“.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė, viena didžiausių Vakarų Lietuvoje gydymo įstaigų, kasmet suteikia pagalbą daugiau nei 28 tūkstančių stacionarinių pacientų bei atlieka per 12 tūkstančių operacijų. Įstaigoje dirba per 1 200 darbuotojų, iš jų – apie 210 gydytojų. Ligoninė turi 925 lovas ir apima 24 klinikinius skyrius.
– „Pušynas“ nuolat pilnas ir negali priimti visų norinčiųjų. Ar poreikis reabilitacinėms paslaugoms išaugo žymiai?
– Kaip ne kartą esu minėjęs, mūsų reabilitacinis filialas Palangoje – „Pušynas“ – vaidina svarbų vaidmenį mūsų įstaigos struktūroje. Kadangi daug mūsų pacientų po gydymo ligoninėje turi teisę vykti reabilitacijai į „Pušyną“, didžioji dalis mielai tuo pasinaudoja. Tačiau jūs teisingai pastebėjote – poreikis yra itin didelis. Esame paskaičiavę, kad „Pušynas“ turėtų būti mažiausiai dvigubai didesnis, kad galėtų pilnai patenkinti visų lūkesčius. Be savo pacientų, „Pušynas“ priima ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, kuriems mes ir toliau teikiame reabilitacijos paslaugas (iki 2024 metų sausio 1 dienos „Pušynas“ veikė kaip Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldus poilsio ir reabilitacijos centras – L. J.), ir siekiame jiems sudaryti visas sąlygas apsilankyti.
Džiaugiamės, kad mūsų ligoninei perėmus „Pušyną“, jame atsirado daugiau paslaugų, dirba daugiau gydytojų – patyrusių, savo srities profesionalų. Tai yra paskata pacientams rinktis „Pušyną“, kuris, žinia, yra vos už kelių šimtų metrų nuo jūros.
Atliepdami išaugusį poreikį reabilitacijai, esame aptarę „Pušyno“ plėtrą su Palangos meru. Tai padarius, be jau esamų paslaugų, galėtume teikti ir ambulatorines paslaugas palangiškiams, kurie ateitų pas mus ir vėl grįžtų į savo namus.
– Žinau, kad jau parengtas detalusis sklypo planas „Pušyno“ naujo korpuso statybai. Kada prasidės statybos?
– Jo parengimas truputį užtruko dėl įvairių biurokratinių dalykų. Dabar svarbiausia – užsitikrinti finansavimą statybai. Svarstome įvairius variantus ir tikiuosi, kad dar šiais metais sulauksime sprendimų dėl finansavimo. Siekiame, kad unikalioje vietoje įsikūręs, visoje šalyje žinomas reabilitacijos centras galėtų dirbti dvigubai didesniu pajėgumu.
– Mano žiniomis, siekiama ir viso „Pušyno“ renovacijos, kuriai reikėtų trijų su puse milijono eurų. Ar tai tiesa?
– Tai – tiesa. Tam finansavimo šaltinį jau turime, nors dėl lėšų su mumis Centrinėje projektų valdymo agentūroje (CPVA) varžosi ir kitos šalies gydymo įstaigos. Žinau, kad Sveikatos apsaugos ministerija, kuri negali įtakoti sprendimo dėl finansavimo, remia mūsų siekį renovuoti senąjį „Pušyno“ pastatą. Labai tikiuosi mums palankaus sprendimo artimiausiu metu.
– Neseniai sveikatos vadybos forume „Pušyne“ buvo aptarti žmogiškųjų išteklių tvarumo klausimai. Kalbant paprasčiau – gydytojų ir kito medicinos ar slaugos personalo trūkumo bėdos. Kokius sprendimus svarbu priimti jas sprendžiant? Kokių kitų valstybių medikai labiausiai atitinka Lietuvos reikalavimus?
– Truputį nukrypsiu nuo jūsų klausimo: Palangos „Pušyne“ per pastaruosius metus buvo organizuoti bene trys respublikinės reikšmės medicinos darbuotojų renginiai, tad „Pušynas“ tapo ir medicinos konferencinio turizmo vieta. Tokiu būdu Sveikatos apsaugos ministerija, kitos medicinos vadybos įstaigos, aukščiausio lygio sveikatos politikai gali iš arti pamatyti, kaip dirba „Pušynas“ ir visa Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kokie yra mūsų lūkesčiai ir iššūkiai.
Jūsų klausimas – sunkus, ir į jį atsakyti nėra paprasta. Kalbant apie kitų šalių medikus – manau, kad jų, puikių, turime pakankamai ir čia, Lietuvoje. Matome džiugią tendenciją: mūsų medikai grįžta iš užsienio į Klaipėdą ar Palangą dažniau ir sėkmingai dirba pajūryje.
Kaip sakau – nėra taip, kad žolė svetur žalesnė ar kąsnis sotesnis. Lietuvoje geras gydytojas – ar bet kuris kitas medikas – gali save gimtinėje pilnai realizuoti ir gauti tinkamą atlygį.
Nors mūsų ligoninėje dirba ir užsieniečių – pavyzdžiui, ukrainiečių, kurių dauguma yra puikūs specialistai (priimdami juos pirmiausiai siekėme padėti karo kamuojamai šaliai ir jos pabėgėliams) – aš pasisakau, kad mūsų ligoninėje dirbtų kuo daugiau mūsų medikų. Džiaugiuosi, kad mūsų ligoninėje pakanka visų sričių gydytojų.
Didžiuojuosi, kad mūsų Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje yra moderniausia medicininė įranga – nuo magnetinio rezonanso, radiologinių tyrimų iki operacinės įrangos, kuri pacientui leidžia pasiūlyti optimaliausią, efektyviausią ir saugiausią gydymo ar operacijos būdą.
Kalbant apie reabilitaciją – jos įranga turi būti nuolat atnaujinama, ir mes tai darome: nuo lovų iki masažo stalų.
– Kas susidūrė, ko gero, pastebės, kad eilės patekti pas gydytoją specialistą ar atlikti operaciją yra ilgos. Ką daryti pacientui, kuriam atrodo, kad kiekviena diena brangi?
– Iš tiesų – kartais pacientas dėl to atsiduria sudėtingoje situacijoje. Tai – ne tik mūsų ligoninės, bet ir visų kitų gydymo įstaigų bei Sveikatos apsaugos ministerijos galvos skausmas. Ilgos eilės nereiškia, kad esame ligonių tauta – pagerėjus diagnostikai, gydymo ir operacijų metodikoms, šiandien žmogui galime padėti gerokai daugiau nei prieš 15 ar 20 metų.
Be to, kaip ir kitur Europoje, tampame labiau ilgaamžiai, o dėl demografinių iššūkių – mažėjančio dirbančiųjų ir mokančiųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokas – sveikatos apsaugai skirti biudžetai patiria įtampų.
Kalbant apie konkrečius patarimus – visada rekomenduoju pacientui pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris gali išspręsti didelę dalį sveikatos reikalų.
Neretai žmogus eikvoja savo brangų laiką ir lėšas siekdamas patekti pas žinomą specialistą, nors esu įsitikinęs, kad šeimos gydytojas gali išspręsti problemą.
Jeigu yra galimybė, labai siūlyčiau vizitui pas gydytoją specialistą registruotis internetu – ne skambinti telefonu ar stovėti gyvoje eilėje.
Visiškai vienišų žmonių Lietuvoje nėra labai daug – registruotis vizitui gali padėti vaikai, anūkai, socialiniai darbuotojai.
Raginčiau visus labiau pasitikėti savo šeimos gydytoju ir naudotis elektronine registracija.
– Kokia ši vasara jums? Ar sezoniškumą jaučiate?
– Ši vasara mums nesiskiria nuo kitų. Kiekvieną sezoną – ir vasarą – skiriasi pacientų srautai. Šiltuoju metu paprastai sulaukiame daugiau poilsiautojų, kurie, atvykę iš įvairių šalies vietų, pajūryje sunegaluoja: patiria įvairias traumas, sutrinka širdies veikla (neretai dėl per didelio mėgavimosi saule), kitų organų veikla – ypač skrandžio (dažnai dėl neįprasto maisto).
Kiti per atostogas atsipalaiduoja ir pamiršta vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
– Jeigu būtumėte sveikatos ministras, kokius sprendimus priimtumėte?
– (Šypsosi.) Abejočiau, ar galėčiau būti sveikatos apsaugos ministru – tai labai sudėtinga ir sunki sritis. O jeigu būčiau, daryčiau viską, kad pacientų ir medikų bendravimas būtų kuo paprastesnis, lengvesnis – be kliūčių.
– Kaip jūs, vienos didžiausių gydymo įstaigų regione vadovas, rūpinatės savo sveikata?
– Geriausias rūpestis savo sveikata – profilaktika. Taip pat – klausytis kolegų patarimų ir negalvoti, kad jei esi medikas, tai viską išmanai.
Stengiuosi sveikai gyventi – maitintis, sportuoti, valdyti stresą, derinti darbą ir poilsį. Kol kas tai – raktas į gerą sveikatą.
Klaipėda ir Palanga su savo jūra, pušynais, deguonies prisotintu oru yra puikios vietos tam, kad būtume sveikesni.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės paslaugos:
🔹 Skubi pagalba – visą parą veikiantis Skubios pagalbos skyrius.
🔹 Chirurgija – bendroji, ortopedinė traumatologija, kraujagyslių, urologinė, plastinė, veido–žandikaulių chirurgija.
🔹 Vidaus ligos – kardiologija, pulmonologija, gastroenterologija, endokrinologija, nefrologija.
🔹 Neurologija ir neurochirurgija – insultų gydymas, galvos ir stuburo operacijos.
🔹 Akušerija ir ginekologija – nėščiųjų priežiūra, gimdymas, moterų ligų gydymas.
🔹 Reabilitacija – stacionarinė ir ambulatorinė, nuo 2024 metų ir Palangoje („Pušyno“ padalinys).
🔹 Anesteziologija ir intensyvioji terapija – sunkių būklių gydymas.
🔹 Dienos chirurgija ir ambulatorinės paslaugos – planinės operacijos, tyrimai, specialistų konsultacijos.
🔹 Laboratorinė ir radiologinė diagnostika – kraujo tyrimai, rentgenas, echoskopija, kompiuterinė tomografija (KT), MRT.