Nuotraukoje:LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovė Rasa Pipirienė
Leonardo Borotinsko nuotr.
Vasarą Lietuvos pajūris pasikeičia – miestų gatvės prisipildo žmonių, visur skamba muzika, vyksta koncertai, vakarėliai, miesto šventės. Kavinės, restoranai, viešbučiai ir paplūdimio erdvės konkuruoja ne tik maistu ar interjeru, bet ir atmosfera, kuri šiandien jau nebeatsiejama nuo muzikos.
Vasaros sezonu Palangoje, Neringoje ar Klaipėdoje sunku įsivaizduoti vietą, kurioje neskambėtų muzika – nuo jaukių kavinių ir viešbučių terasų iki didelių koncertų po atviru dangumi.
Kartais būtent ji lemia, ar žmogus pasiliks dar vienam kavos puodeliui, ar norės sugrįžti, ar vieta suteiks jam gerų emocijų. Muzika versle jau seniai nėra tik fonas – ji tapo klientų patirties dalimi.
Muzika veikia daugiau nei atrodo
Kad muzika daro įtaką klientų elgsenai, patvirtina ir moksliniai tyrimai. Dar prieš kelis dešimtmečius mokslininkai pastebėjo, kad muzikos tempas gali lemti, kiek laiko žmonės praleidžia prekybos vietose. Be to, tyrimai rodo, kad tinkamai parinkta muzika veikia ne tik nuotaiką, bet ir bendrą klientų patirtį bei norą pirkti.
Bene garsiausią tyrimą apie muzikos poveikį vartotojų pasirinkimams 1997 metais atliko Didžiosios Britanijos psichologai Adrianas C. Northas, Davidas J. Hargreavesas ir Jennifer McKendrick iš Lesterio universiteto. Jų atliktas tyrimas parodė, kad foninė muzika gali daryti tiesioginę įtaką pirkėjų sprendimams. Dienomis, kai parduotuvėje skambėjo prancūziška muzika, klientai dažniau rinkosi prancūzišką vyną, o grojant vokiškai muzikai – vokišką.
Jei muzika gali paveikti net konkrečius pirkimo sprendimus, natūralu, kad verslai vis daugiau dėmesio skiria ir tam, kokia muzika skamba jų erdvėse. Ne išimtis ir Lietuva, kur pastaraisiais metais itin išaugo susidomėjimas lietuviška muzika.
Kaip be lietuviškos muzikos?
„Šiuo metu lietuviška muzika išgyvena tikrą pakilimą – ji sulaukia daug perklausų internetinėse muzikos platformose, į mūsų grupių ir atlikėjų koncertus plūste plūsta klausytojai. Kad galėtų savo lankytojams leisti lietuvišką muziką, mūsų licencijas įsigijo beveik visi prekybos centrai. Lietuviška muzika tiek užsieniečius, tiek lietuvaičius jau kurį laiką pasitinka ir Vilniaus oro uoste“, – pasakoja daugiau nei trims tūkstančiams Lietuvos ir milijonams muzikos autorių visame pasaulyje atstovaujančios asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovė Rasa Pipirienė.
Pasak jos, nenuostabu, kad šiandien verslai muziką vertina ne kaip foną, o kaip svarbią prekės ženklo ir emocinės patirties dalį. Kaip ir interjeras, apšvietimas ar aptarnavimo kultūra, muzika padeda kurti vietos charakterį ir išskirtinumą. Tai ypač aktualu svetingumo sektoriuje, kur klientai dažnai paslaugą renkasi pagal nuotaiką.
Vasaros sezonu žmonės pajūryje ieško ne vien maisto ar nakvynės – jie ieško tam tikros nuotaikos, atostogas priminsiančio jausmo. Akustiniai vakarai terasose, didžėjų pasirodymai paplūdimio baruose, gyva muzika restoranuose ar koncertai po atviru dangumi – visai tai tampa vasaros prisiminimų dalimi.
Neatsitiktinai užsienio svetingumo sektoriaus tyrimuose muzika įvardijama kaip viena svarbiausių atmosferos kūrimo priemonių. Kai muzika tampa svarbia verslo kuriamos patirties dalimi, kyla ir kitas klausimas – kaip užtikrinama, kad už jos naudojimą būtų sąžiningai atlyginta kūrėjams?
Kodėl reikalingas muzikos licencijavimas?
Kai muzika naudojama viešai – kavinėje, restorane, parduotuvėje, viešbutyje, sporto klube ar renginyje – toks naudojimas laikomas viešu kūrinių atlikimu, todėl jam reikalinga licencija. Lietuvoje šias licencijas išduoda asociacija LATGA, kuri atstovauja muzikos ir tekstų autoriams bei surenka ir paskirsto jiems atlyginimą už viešą kūrinių naudojimą.
Svarbu žinoti, kad „Spotify“, „YouTube“, radijo ar kitų muzikos platformų prenumeratos suteikia teisę muziką naudoti asmeniniais tikslais, tačiau ne komercinėje aplinkoje. Įsigijusi LATGA licenciją, įmonė gali teisėtai naudoti platų Lietuvos ir užsienio autorių muzikos repertuarą savo versle, o kūrėjai už jų kūrinių naudojimą gauna sąžiningą atlygį.
Licencijuojama ne tik foninė muzika
LATGA išduodamos licencijos aktualios ne tik dėl foninės muzikos. Jos reikalingos organizuojant koncertus, festivalius, miesto šventes, gyvos muzikos vakarus, didžėjų pasirodymus, sporto renginius ir kitus viešus renginius, kuriuose naudojami muzikos kūriniai.
Vasarą pajūrio miestai tampa gyvu muzikos žemėlapiu – nuo mažų akustinių vakarų iki didelių koncertų po atviru dangumi. Todėl kartu auga ir renginių organizatorių supratimas, kad pagarba kūrėjui yra natūrali profesionalaus renginio dalis.
Kitaip tariant, kai verslas naudoja muziką savo atmosferai kurti, dalis sukuriamos vertės grįžta tiems, kurie tą muziką sukūrė.
Muzika kuria vertę
„Muzika verslui kuria pridėtinę vertę – ji padeda formuoti atmosferą, stiprina klientų patirtį ir dažnai tampa neatsiejama vietos identiteto dalimi. Todėl natūralu, kad jos autoriai gauna atlygį už viešą jų kūrinių naudojimą. Licencijavimą matome ne kaip formalumą ar kontrolės priemonę, o kaip būdą užtikrinti, kad kūryba būtų vertinama ir galėtų gyvuoti toliau“, – sako LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovė R. Pipirienė.
Pasak jos, dauguma verslų Lietuvoje bendradarbiauja geranoriškai. Dažniausiai klausimų kyla ne dėl nenoro licencijuotis, o dėl informacijos stokos: verslininkai neretai nežino, kada licencija reikalinga, kuo skiriasi autorių ir gretutinės teisės, kodėl neužtenka vien muzikos platformos prenumeratos ar kaip apskaičiuojami tarifai.
Todėl didelė dalis darbo šiandien yra ne kontrolė, o konsultavimas ir edukacija.
Muzika kuria atmosferą, emocijas ir prisiminimus. O sąžiningas jos naudojimas užtikrina, kad kūrėjai galėtų kurti naujus kūrinius, kurie rytoj taps naujų vasaros istorijų dalimi.
LATGA inf.
