Šiaulius verta pažinti visais pojūčiais, šiandien siūlome – leiskitės į gardžią kelionę po patraukliausias Saulės miesto gastronomines vietas.
Šiaurės Lietuvoje įsikūrę Šiauliai garsėja šviesos užlietomis aikštėmis, muziejais, gyvybingu bulvaru ir netoliese stūksančiu Kryžių kalnu. Tačiau už gerai pažįstamų miesto vaizdų slypi dar viena istorija – pasakojimas apie šokoladą, vaistažolių arbatas, duonos girą, istorinius alaus rūsius, žydų kulinarinį paveldą ir nedidelius verslus, vietos savitumą perteikiančius per skonių įvairovę.
Užsienio svečiams Šiauliai siūlo gaivią alternatyvą įprastiems kelionių po Baltijos šalis maršrutams. Kompaktiškame, pėsčiomis lengvai apeinamame ir svetingame mieste maistas – ne tik trumpa pertrauka tarp muziejų lankymo, bet ir svarbi miesto tapatybės dalis.
Kelionę kviečiame pradėti nuo „Rūtos“ – vieno mylimiausių vardų Lietuvos konditerijos pasaulyje. Jos istorija prasidėjo 1913 metais, kai mažame mediniame Šiaulių namelyje buvo pradėta gaminti karamelė. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, „Rūta“ tapo vienu ilgiausiai veikiančių saldainių fabrikų Lietuvoje ir Europoje. Šiandien istoriniame fabriko pastate įsikūręs „Rūtos“ šokolado muziejus. Čia lankytojai gali susipažinti su šokolado istorija, majų ir actekų tradicijomis, pirmaisiais Lietuvos šokolado fabrikais ir saldžiu pačios „Rūtos“ palikimu.
„Rūtoje“ lankytojas yra ne tik stebėtojas ar klausytojas, bet ir aktyvus patirties dalyvis. Per edukacinius užsiėmimus svečiai trumpam tampa šokolado meistrais: savo rankomis kuria saldumynus ir čia pat jų ragauja. Po šios saldžios patirties verta užsukti į tame pačiame pastate veikiančią „Rūtos“ kavinę – pasimėgauti išskirtiniais desertais, išgerti puodelį gardžios kavos, o saldainių krautuvėlėje išsirinkti lauktuvių.
Nuo šokolado kelias veda vaistažolių, tradicijų ir tylių atradimų link. Vilniaus gatvėje, seniausiame Lietuvos pėsčiųjų bulvare, veikia istorinė „Valerijono“ vaistinė, duris atvėrusi dar 1870 metais. Šiandien tai kur kas daugiau nei vaistinė – čia įrengtas nedidelis muziejus, veikia arbatinė. Muziejuje saugomi su vietos vaistininkystės istorija susiję eksponatai, o edukaciniuose užsiėmimuose lankytojai supažindinami su vaistažolėmis, tradicinėmis gydymo priemonėmis ir rankų darbo kosmetika.
Arbatinėje sujungiama senoji išmintis ir šiuolaikinė sveikatai palanki mityba. Čia galima paragauti kvapiųjų arbatų, vegetariškų patiekalų, košių, pudingų, gilių kavos ir marcipanų. „Valerijonas“ garsėja ir netikėtais skoniais: bulviniais kukuliais su avinžirnių įdaru bei šaltibarščiais, gaminamais su anakardžių riešutų gėrimu. Lietuvoje, kur šaltibarščiai neatsiejami nuo vasaros, ši augalinė jų versija atrodo sykiu pažįstama ir nauja.
Jokia kulinarinė kelionė po Šiaulius nebūtų išsami be „Gubernijos“ – seniausios Lietuvos alaus daryklos. Jos ištakos siekia 1665 metus, kai čia virtas alus, kaip pasakojama daryklos istorijoje, buvo tiekiamas net ant karališkojo stalo. Senieji rūsiai, menantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, yra vieni seniausių išlikusių statinių Šiaulių apylinkėse ir paskelbti kultūros paveldo objektu.
Apsilankymas čia – tarsi galimybė paragauti paties laiko. Svečiai gali nusileisti į istorinius rūsius, išgirsti aludarystės pasakojimų ir sužinoti, kodėl vietos gyventojai didžiuojasi ne tik alumi, bet ir gira. Gaivi, ne per saldi, gaminama iš specialiai iškeptos duonos, ji saugo lietuviškos kasdienybės prisiminimų skonį.
Dar vienas svarbus šios kelionės skyrius atsiveria Chaimo Frenkelio viloje – viename elegantiškiausių istorinių Šiaulių pastatų. Su miesto žydų paveldu glaudžiai susijusioje viloje rengiamos edukacinės programos, atskleidžiančios žydų virtuvės tradicijas ir subtilybes. Čia maistas tampa būdu geriau suprasti bendruomenę, atmintį ir daugiakultūrius sluoksnius, suformavusius Šiaulių veidą. Toje pačioje istorinėje aplinkoje lankytojų laukia rafinuota viešnagė restorane „Bleu de Frenkel“, kuriame šiuolaikinė virtuvė susilieja su vienos įspūdingiausių miesto paveldo erdvių atmosfera.
Šiaulių skoniai neapsiriboja vien šiomis išskirtinėmis vietomis. Miestas kviečia klajoti ir leisti apetitui pačiam pasirinkti kryptį. Pėsčiųjų bulvare kasdienis kulinarinis gyvenimas skleidžiasi natūraliai: jaukios kavinės vilioja neskubriai išgerti kavos, maži restoranai kviečia europietiškų pietų, o valgiaraščiuose dera sotūs lietuviški ir žemaitiški patiekalai bei šiuolaikinės virtuvės skoniai, keliaujantys nuo Viduržemio jūros iki Azijos. Tai vieta, kurioje norisi stabtelėti dažnai – deserto, šilto valgio po apsilankymo muziejuje ar ramaus vakaro su draugais.
Šiaulių skonių žemėlapis driekiasi ir už bulvaro ribų. Prie Talkšos ežero, pasivaikščiojus pakrante, aplankius garsiąją Geležinę lapę ar tiesiog ramiai pasėdėjus žvelgiant į vandenį, galima atsigaivinti gėrimu, lengvai užkąsti ar pasilepinti kuo nors saldžiu. Norintiems platesnių horizontų atsiveria Rėkyvos ežeras – su grynu oru, vandens toliais, žuvies patiekalais, europietiškais valgiais, desertais ir gėrimais, patiekiamais drauge su ežero, dangaus ir malonaus atotrūkio nuo kasdienybės pojūčiu.
Šiauliai nesistengia mėgdžioti didžiųjų sostinių, miesto žavesys slypi mažose nuoširdžiose detalėse: šokolade, vaistinės žolelių aromatuose, senuosiuose alaus rūsiuose, žydų kulinariniame pavelde ir nedideliuose versluose, dėl kurių keliautojai čia pasilieka ilgiau, nei buvo planavę.
Atvykite išalkę: išsivežkite neblėstantį Saulės miesto skonį – tokį, kurio neįmanoma pamiršti.
https://www.visitsiauliai.lt/en/
