Palangiškio Seimo nario Mindaugo Skritulsko „Lietuvos pajūris“ paprašė valandėlei tapti futurologu – ateities – bent Palangos! – spėjiku. Ir ką jūs manote?! Ponas Mindaugas sutiko! „Tikiu, kad 2050-aisiais Palanga bus lyg savotiškas Los Andželo tipo priemiestis, kuriame niekas niekur neskuba, vertina gyvenimo kokybę ir būtinai turi tvirtą savo nuomonę“, – spėjo jis.
– Kokią Palangą matote 2050 metais? Ar su 50 tūkstančių gyventojų?
– Bus vienas nuo Būtingės iki Nemirsetos urbanizuotas miestas, kuriame daugiausia gyvens jau gyvenime ko nors pasiekę žmonės, kadangi nekilnojamasis turtas čia bus ypač brangus. Tai sėkmingai veikiančių įmonių savininkai, investuotojai, nuotoliniu būdu dirbantys laisvai samdomi darbuotojai. Palanga bus lyg savotiškas Los Andželo tipo priemiestis, kuriame niekas niekur neskuba, vertina gyvenimo kokybę ir būtinai turi tvirtą savo nuomonę.
– Kada bus greitasis traukinys Vilnius–Klaipėda–Palanga? Ar nors elektrinis traukinys Klaipėda–Palanga?
– Manau, kad tęsiant futurologijos 2050-ųjų kryptį (šypteli – aut.), viešasis transportas tuo metu bus elektra varomas be vairuotojų. Ar tai bus autobusai, ar traukiniai, ar dar kitos transporto priemonės, dabar jau sunku spėti.
– Pernai Palangos miesto savivaldybė sulaukė apie 1 200 prašymų išduoti statybos leidimus, kai iki Palangos NT „bumo“ jų buvo triskart mažiau. Ar esate įsitikinęs, kad Palanga suvaldys tokią statybų karštligę? Kokius pavojus čia regite? Ar Palangos infrastruktūra spės paskui naujas statybas?
– Manau, kad savivaldybė jau dabar turi projektuoti kelius į gausiai sklypais suprojektuotas teritorijas, nes esamo kelių tinklo akivaizdžiai nepakaks. Vienas iš pirmųjų tokių kelių galėtų būti jungiantis Palangą, Kunigiškes, Monciškes ir Šventąją palei jūrą su nauju dviračių taku. Paprastai toks kelias, einantis palei jūrą, yra pajūrio kurortų vystymosi stuburas, prie kurio statomi viešbučiai, restoranai, kiti pastatai.
– Kokie jums „atradimai“ apie Seimą ir darbą jame jums pačiam yra netikėti ir/ar malonūs?
– Politiniame gyvenime aktyviai dalyvauju jau daugiau nei 20 metų, taigi šios veiklos principai man yra žinomi. Žinoma, iki šiol mano patirtis labiau susijusi su miesto taryba, kurioje svarstomi labiau ūkiniai klausimai. Seime temų įvairovė kur kas platesnė, reikia kur kas daugiau specifinių žinių, dažnai susikerta vertybinės pozicijos. Seime kur kas didesnis asmenybių skaičius. Nemaža dalis jų buvę vietos ar kurios nors srities lyderiai.
– Pagal išsilavinimą jūs – istorikas ir teisininkas. O kokių žinių jums kartais pritrūksta Seime? Mokotės?
– Esu ne tik Ekonomikos, bet ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys. Energetikos sritis reikalauja daug specifinių techninių žinių. Lyg ir turiu bendrą inžinerinį ir techninį suvokimą iš gyvenimiškos patirties, tačiau to nepakanka, todėl tenka konsultuotis ir su tam tikros srities specialistais, idant „neslysčiau paviršiumi“.
– Atleiskite už tokį klausimą: ar žinote Seimo narių, kurie vienas su kitu nesisveikina dėl politinių nesutarimų? Ar dėl kitų priežasčių?
– Dažnai politiniai nesutarimai yra pervertinami, kitaip tariant, tam tikri nesutarimai yra daromi sąmoningai kaip teatre, sukeliant dramą, kuri prikausto žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesį. Kai kameros ir mikrofonai išjungti – bendraujama kaip su kolega. Žinoma, simpatijos vieni kitiems nėra vienodos, bet kad kas demonstratyviai rankos nespaustų – neteko matyti.
– Esate Seimo Ekonomikos komiteto narys. Ar Lietuvos ekonomika lengvai įveiks koronaviruso pandemiją? Kokius jos padarinius jūs matote?
– Didelių ekonominių padarinių nėra. Makroekonominiai rodikliai to nerodo. Priešingai, NT bumas, augantys atlyginimai, didėjančios apyvartos – labiau sietini su ekonomikos augimu. Kita vertus, aš matau kitas problemas, kurios ilgainiui gali sukelti dar didesnes. Jau dabar stokojama darbuotojų beveik visose pramonės ir paslaugų srityse. Dėl šios priežasties mūsų šalį palieka žinomos užsienio kompanijos. Darbuotojų stoka mažina šalies konkurencingumą, o kartu ir jos ekonomikos augimą. Jau dabar kai kurios ekonomikos sritys, pvz., logistikos, statybos, laivų remontas, be trečiųjų šalių piliečių neišsiverčia. Be jų neišsiverčia ar tuoj neišsivers daug kitų įmonių. Reikia pripažinti, kad karantinas šiek tiek pakeitė darbuotojų motyvaciją, socialinė politika mokant pašalpas ypač ieškantiems darbo, pirmiausia jų pačių nenaudai, mažina jų pačių motyvaciją dirbti, tobulėti, nevalingai stumia į nelegalų darbą vien tam, kad išsaugotų lengvatas ir kitas pašalpas. O įmonėms jau dabar trūksta motyvuotų darbuotojų. Tai keliantis nerimą reiškinys.
– Beje, Europos Sąjunga dabar „pumpuoja“ milijardus į bloko ekonomikos palaikymą ir atsigavimą. Ar jums žinoma, iš ko ir už kokias palūkanas skolinasi Europos Sąjunga? O Lietuva?
– ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – bus didžiausias iki šiol Europoje finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Bendra 1,8 trln. Eur suma padės po COVID-19 pandemijos atkurti Europos ekonomiką. Europa bus žalesnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė. Būtent Lietuvos, kaip ir kitų šalių narių ekonomikos bus gaivinamos šiomis lėšomis.
– Ar nėra pavojaus, kad spausdinimo staklėms dieną naktį spausdinant eurus, jų kiekvienas turės vis daugiau, o prekių parduotuvėse gali ir pritrūkti, arba jų poreikis gerokai išaugs?
– Pinigai visais laikais ir įvairiomis valiutomis daugiau ar mažiau yra spausdinami papildomai siekiant didinti vartojimą ar sprendžiant tam tikras laikinas ekonomines krizes. Kažkada vienas populiariausių automobilių „Ford – T“ prieš šimtmetį kainavo 380 dolerių. Dabar už tiek dolerių kažin ar nupirktume padorias padangas. Taigi, tai yra normalus reiškinys.
– Esate ir Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio narys. Kokie buvo nuotolinio darbo Seime privalumai ir trūkumai?
– Komiteto, pakomitečių, komisijų posėdžiai vyko išties sklandžiai, manau, kad ir ateityje jie panašiai vyks ar bent su tokia galimybe. Taip taupomas laikas neskriaudžiant kokybės. Tačiau Seimo posėdžiai vyko sunkiai, kadangi, kaip minėjau, šou elementus nėra patogu perteikti per elektronines priemones.
– Ar manote, kad koronaviruso pandemija ilgam pakeis mūsų visų darbo įpročius – darbas iš namų nuotoliniu būdu taps kasdienybe? Kokius matote to privalumus ir trūkumus?
– Tai jau vyksta ir ši tendencija tik plėsis, nes tai – patogu ir efektyvu.
– Taip pat esate ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys. Ar į Vilnių važiuojate elektriniu automobiliu? Ką turėtų daryti Palanga, kad, plėtojant žaliąją energetiką, ji taptų šalies lydere savivaldybe?
– Važiuoju vidaus degimo varikliu varomu automobiliu, nes dar nėra lengvai man prieinamas elektrinis automobilis, sykiu įveikiantis 350 km nuotolį. O Palanga galėtų perimti iš Klaipėdos elektrinio viešojo transporto lyderystę.
– Be kita ko, esate Laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės pirmininkas. Ar jūsų iniciatyva ji buvo sukurta? Kokius pajūriui, ir Palangai, aktualius įstatymų projektus pavyko inicijuoti ir priimti?
– Taip, ji buvo sukurta mano iniciatyva. Vieni iš svarbesnių Palangai projektų, kuriuos pavyko inicijuoti yra šie: Kurortų ir kurortinių vietovių darnaus vystymo įstatymas, Šventosios uosto įstatymo pakeitimo įstatymas, Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Angliavandenilių išteklių mokesčių įstatymo pakeitimo įstatymas, pagal kurį į Palangos biudžetą būtų pervedama ne 10 procentų nuo mokėtinų mokesčių už išgaunamą naftą, bet visas 100 procentų.
– Man įdomu, kad esate ir tarpparlamentinių ryšių su Izraelio valstybės Knesetu (Parlamentu) grupės narys. Ar palaikote Palestinos siekį įkurti savo valstybę? Ar palaikytumėte pasiūlymą Lietuvoje įkurti Palestinos atstovybę?
– Tai nėra lengvas klausimas, į kurį būtų galima tinkamai atsakyti vos keliais sakiniais. Palestinos diplomatijos misija Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims šiuo metu veikia Suomijoje. Manau, kad šiandien tai pakanka palaikyti diplomatinius santykius su valstybe, kurios suverenitetą Jungtinės tautos pripažįsta tik iš dalies.
– Esate ir tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupės narys. Ko paprašytumėte popiežiaus, jeigu su juo susitiktumėte?
– Esu per kuklus, kad popiežiaus ko nors prašyčiau per pirmą susitikimą.
– Ar ministru save įsivaizduojate? Kokiu?
– Būti ministru savo užrašų knygelėje nesu pasižymėjęs.
– Be ko jūs neįsivaizduojate savo atostogų? Ir kuomet atostogausite šiemet?
– Paprastai, be kelionių motociklu. Bandysiu tai padaryti liepos antrojoje pusėje.
– Žvejoti mėgstate?
– Nesu žvejys, bet jei kas pakviečia tai daryti derinant su laisvalaikiu, neatsisakau.
– O kokią knygą šiuo metu skaitote?
– Ką tik pradėjau Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ I dalį. Pirkau ją seniai, o ji vis su priekaištu į mane žvelgė iš knygų lentynos. Palūžau.
– Su kokia istorine asmenybe mielai išgertumėte puodelį kavos? Kodėl?
– Jei galėčiau ne su viena, tai su V. Čerčiliu, M. Tečer ir Š.M. Taleiranu. Su pirmaisiais dviem, ėjusiems ne pasroviui, todėl kūrusiems istoriją, o su Taleiranu, kadangi tai unikali ir be galo įdomi asmenybė, kuris laikomas geriausiu visų laikų diplomatu, sugebėjusiu ne tik užimti aukščiausius valstybės postus prie politinių antipodų – tiek prie skirtingų Prancūzijos karalių, tiek prie imperatoriaus Napoleono, bet ir sumaniai išspręsti beviltiškus diplomatinius nesutarimus. Makiaveliškai įžvalgus, kartais rafinuotai ciniškas, sugebėjęs kitų rankomis kurti istoriją.
– O ar turite mėgstamiausių vietų Palangoje? Kur jos?
– Tai labiau nuo centro nutolę pušynai, pajūris.