Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
Įkvepiantis ir atviras pokalbis su kretingiške, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktore, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto docente dr. Dalia Martišauskiene.
Profesinis kelias, mokslinė veikla, politika, vadovavimas vienai didžiausių profesinių mokyklų regione ir įkvepiantys pasiekimai – atrodytų, tokio tempo pakaktų ne vienam gyvenimui. Tačiau paklausus, kaip viskam pavyksta rasti laiko, moteris tik šypteli.
„Savo gyvenimą dalinu į keturias dalis – šeimą, darbą, mokslinę veiklą ir politiką. Tačiau už pareigų, titulų ir aktyvios profesinės veiklos man svarbiausia išlieka gebėjimas būti naudingai kitiems“, – atvirai su „Lietuvos pajūriu“ dalijasi D. Martišauskienė.
– Kai dalinate gyvenimą į keturias dalis, šeima Jums – pirmoje vietoje?
– Neabejotinai. Šeima man yra visų svarbiausias dalykas gyvenime. Jeigu šalia nebūtų vyro Rolando, kuris mane visada palaikė ir tebepalaiko, skatino mokytis ir tobulėti, ko gero, nebūčiau tiek nuveikusi: baigiau ne vieną aukštąją mokyklą ir augindama dvi dukras sugebėjau ketverius metus kasdieniniu būdu mokytis doktorantūroje. Užauginome su vyru dvi puikias dukras, kurios taip pat yra įgijusios magistro laipsnius, sukūrusios verslus ir sėkmingai juos plėtoja. Gyvenimo pilnatvę ir prasmę atnešė anūkai: dukra Rūta augina 14-metį Oskarą, Aušra – trejų Augustą. Bendrauti su anūkais, juos apkabinti, rūpintis, būti šalia yra kažkas nerealaus.
– Gimėte ir užaugote Kretingoje? Kuo ypatingas Jūsų gimtasis miestas?
– Kretinga neabejotinai yra mano miestas – vieta, kur viskas sava ir artima. Čia pažįstu žmones, žinau kiekvieną rajono kampelį, jo tradicijas ir gyvenimo ritmą. Ypač gera matyti, kaip miestas keičiasi, auga, gražėja kartu su čia gyvenančiais žmonėmis. Visada malonu gatvėje sutikti kretingiškius, stabtelėti pokalbiui ar tiesiog nuoširdžiai pasiteirauti, kaip sekasi.
Nemažai kraštiečių iki šiol paskambina pasitarti, paprašo pagalbos ar palaikymo. Ir man tai – labai svarbu. Galimybėje būti reikalingai žmonėms matau tikrąją gyvenimo prasmę.
– Sėkmingai dirbate šveitimo srityje. Kas lėmė Jūsų pasirinkimą?
– Galima sakyti, kad svajonė būti mokytoja gimė dar vaikystėje. Mano senelių namuose Balsiškių kaime Kretingos rajone veikė pradinė mokykla, tad vasaromis, leisdama laiką pas senelius, klasėje mėgdavau žaisti mokytojos vaidmenyje. Todėl, baigus vidurinę mokyklą, nebuvo nė abejonės, kuo būti ir kokias studijas pasirinkti. Esu iš tų žmonių, kurie savo pavyzdžiu įgyvendina Mokymosi visą gyvenimą strategiją. Baigiau bakalauro studijas, įgijau du magistro laipsnius ir baigiau doktorantūros studijas. Esu socialinių mokslų daktarė, man suteiktas docentės pedagoginis vardas. O nuo rugsėjo 1 d. Klaipėdos universitete eisiu profesorės pareigas.
– Jūsų profesinis kelias. Koks jis?
– Profesinėje veikloje esu pastovus žmogus, nesvarbu, kur dirbau, siekiau rezultato, darbo kokybės. Būdama 29-erių pradėjau dirbti vadovaujamą darbą Kretingoje – 14 metų vadovavau Kretingos mokyklos-darželio „Pasaka“ Vaikystės pedagogikos centrui. Po to 7-erius metus dirbau Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja, o dabar jau dešimtmetis, kaip vadovauju Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui.
Konkursą laimėjau 2015 metais Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pareigoms užimti, neilgai trukus, 2016-aisiais, buvo prijungta buvusi Klaipėdos statybininkų mokykla ir tada centrui buvo suteiktas Ernesto Galvanausko vardas. Prieš ketverius metus buvo prijungta buvusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla. Vykstant pokyčiams, tapome didele švietimo institucija, kuri apima tris savivaldybes – Klaipėdos rajone veikia autodromas, Kretingos rajone – Kretingos filialas, o Klaipėdos mieste veikla vykdoma trijose skirtingose vietose išsidėsčiusiuose pastatuose.
– Turite Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto docentės pedagoginį vardą ir palypėjote dar vienu laipteliu aukščiau – nuo naujų mokslo metų eisite profesorės pareigas. Studentus sudominti lengva?
– Manau, kad studentai labiausiai vertina tikrą patirtį, o jos mano profesiniame kelyje tikrai netrūksta, džiaugiuosi galėdama savo profesinę ir mokslinę patirtį perteikti jaunimui – jau 30 metų šalia pagrindinio darbo dėstau universitetuose studentams. Iki 2012 metų – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, kur ir prasidėjo mano mokslinis kelias, ten apsigyniau ir daktaro disertaciją. Dabar jau 13-us metus dirbu Klaipėdos universitete. Kadangi studentai nuolat vertina dėstytojų darbą, džiaugiuosi, kad mano dėstomas paskaitas vertina puikiai. Dėstant magistrantams, stengiuosi perteikti ne tik teorines mokslines žinias – jas sieju su praktine patirtimi ir manau, kad tai ir yra mano, kaip dėstytojos, sėkmės raktas. Kasmet vadovauju 5-6 magistrantams rašant magistrinius darbus, kurie puikiai juos apsigina. O jų sėkmė yra ir mano sėkmė.
– Esate ir politikos sūkuryje. Ką Jums tai suteikia?
– Į politiką mane gyvenimas atvedė, kad galėčiau daryti gerus darbus žmonėms. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nare su pertraukomis buvau nuo 35-erių. Man svarbus mūsų rajonas, man brangūs jame gyvenantys žmonės. Atstovaudama rinkėjams buvau aktyvi Tarybos narė, gilinausi į visas veiklos sritis, mane domino ne tik švietimas, bet ir infrastruktūra, žemės ūkis, kultūra, socialinė, sveikatos apsaugos ir kitos sritys. Būdama Tarybos narė galėjau padėti rajono gyventojams – išgirsdavau jų rūpesčius, problemas, jas išsakydavau rajono vadovams, administracijai ir kolegoms politikams. Nuo 2015 metų vadovauju Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kretingos skyriui. LVŽS vertybės man artimos, nes visada buvau ir esu už šeimą, už paprastą žmogų, už socialinę gerovę ir socialinį teisingumą.
– Kokį Kretingos rajoną matote perspektyvoje?
– Kretingos miestas ir visas rajonas pastaraisiais metais akivaizdžiai keičiasi ir gražėja. Ypač džiugina tendencija, kad čia gyventi renkasi šeimos iš didžiųjų miestų, o rajonas tampa vis patrauklesnis jaunoms šeimoms ir jaunimui. Vis dėlto, norint užtikrinti ilgalaikį rajono augimą ir gyvenimo kokybę, būtina nuosekliai investuoti į infrastruktūrą bei viešąsias paslaugas.
Manau, kad vienas svarbiausių prioritetų šiandien – saugi ir patogi gyvenamoji aplinka: tvarkomi keliai ir gatvės ne tik mieste, bet ir visame rajone, moderni eismo infrastruktūra, apšviestos viešosios erdvės, sutvarkyti šaligatviai bei kelkraščiai. Ne mažiau svarbios investicijos į švietimą ir socialinę infrastruktūrą – darželių prieinamumą jaunoms šeimoms, kultūrinę bei bendruomeninę veiklą, vyresnio amžiaus žmonėms skirtų paslaugų plėtrą. Turime būti iniciatyvūs, ieškoti ir pritraukti rajonui naudingo verslo, investitorių, kad steigtųsi naujos darbo vietos ir, žinoma, lėšomis pasipildytų rajono biudžetas.
Kretingos rajonas turi didelį potencialą augti kaip patogi vieta gyventi, dirbti ir kurti šeimą. Taip pat matome didėjančius turistų srautus, tačiau kokybiško turizmo srityje dar turime daug neišnaudotų galimybių.
– Kaip prasideda Jūsų darbo diena?
– Darbo valandų neskaičiuoju – kad pasiekčiau užsibrėžtus tikslus tiek centre, tiek universitete, kad įgyvendinčiau tai, ką esu numačiusi padaryti, dirbu kasdien tiek, kiek reikia. Matau, koks centras turėtų būti po 5 ar 10 metų, kokias mokslines veiklas toliau plėtosiu. Kai darbas patinka, kai jis įdomus, darbo diena kartais baigiasi ir po 21 valandos…
– Ką veikiate vasarą?
– Dalį vasaros dirbau – vyko mokinių stojimas, ir tai aktualu mūsų centrui. Dalį vasaros leidau su mažuoju anūku Augustu, kuris į Kretingą, į svečius pas senelius, atvyksta iš Vilniaus. Automobiliu pakeliavome po kaimynines šalis – visada man norisi aplankyti istorinius ir kitus lankytinus objektus, taip pat ir Lietuvoje jau pamėgtas vietas – Druskininkus, Platelius ir kt. Dalyvavau Vilniuje įvykusioje Lietuvos moksleivių dainų šventėje – man tai buvo atgaiva sielai ir akiai.
Daugumoje kelionių mane lydi ir knyga. Be to, nuolat skaitau mokslinę, vadybinę literatūrą, o ir pati su kolegomis esu išleidusi tris monografijas, dvi mokslo studijas, parengusi per 50 mokslinių straipsnių, o vasarą su malonumu pasineriu ir į grožinę literatūrą.
