Nuotraukoje: Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa” paskolų vadybininkė Dovilė Juodviršytė. Vadim Fasij nuotr.
Nidoje, prie pat Kuršių marių, stovi laivas „Nidas”. Jame įsikūręs restoranas „Perlas”. Vasarą čia pilna žmonių – turistai ir vietiniai gyventojai atranda vietą, kurios dar prieš kelerius metus nebuvo. Ir nežinia, kaip viskas būtų buvę, jei ne restorano savininko Tado Gailiūno tikėjimas savo idėja. Kai Tadas pasidalijo savo idėja su draugais, visi laikė jį bepročiu.
„Sakė – nenusišnekėk, čia nesąmonė, nedaryk klaidos, investicija tikrai didelė, nepavyks. Bet aš užsispyręs. Kai kažką sugalvoju – darau iki galo,“ – šiandien šypsosi Tadas.
Dvidešimt metų kelio iki savo laivo
Tado kelias iki svajonės prasidėjo toje pačioje Neringoje. Per dvidešimt metų pradėjęs nuo žuvies ir jūros gėrybių restorano Juodkrantėje, įgijęs patirties Vilniuje ir užsienyje, Tadas su žmona grįžo į pajūrį. Po kelių bandymų Palangoje ir Klaipėdoje verslas įsišaknijo Nidoje – ir, kaip pats sako, iš čia jis nebenori niekur išvykti.
Laivas „Nidas” atsirado ir kaip galimybė, ir kaip didelis iššūkis. Laivas nebuvo pritaikytas restoranui – viską reikėjo keisti. Virtuvė nestandartinė, terasa iš specialaus lengvinto medžio, kad laivas galėtų išlaikyti svorį ir išliktų laivu. Nemažai meistrų atsisakė imtis projekto dėl jo sudėtingumo. Bet planas buvo įvykdytas ir dabar viskas veikia puikiausiai.
Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa” paskolų vadybininkė Dovilė Juodviršytė gerai prisimena dieną, kai Tadas atėjo į uniją. „Atėjo ir sako – žinokit, sugalvojau pirkti laivą ir įkurti jame restoraną,” – pasakoja Dovilė. „Reikėjo patikėti tuo laivu, tuo būsimu restoranu. Tadas mums papasakojo visą ateities koncepciją – jis labai tikėjo, kad viskas bus gerai, kad ras savo klientą. Ir mes finansavome.”
Iššūkių netrūko ir po finansavimo. Vienas netikėčiausių – laivo draudimas. „Daug kas Lietuvoje nenorėjo drausti – laivas, virtuvė, ugnis, rizika. Tokių restoranų ant vandens Lietuvoje labai mažai,” – prisimena Dovilė.
Restoranas „Perlas” tapo nauja, jaukia vieta Nidoje. „Gauname daug gražių atsiliepimų, turime grįžtančių svečių, pastovių klientų, naujų draugų. Jeigu tu darai, tiki ir seki savo idėja – man atrodo, kad viskas pasiseka,” – sako Tadas.
Didžiausia kliūtis – ne pinigai, o baimė
Dovilė su paskolomis dirba jau daugiau nei dešimt metų, iš jų septynerius – „Mėmelio taupomojoje kasoje“. Per tą laiką ji pastebėjo vieną pasikartojantį dalyką: verslininkai dažniausiai ateina ne su silpnomis idėjomis, o su abejonėmis ir baimėmis.
„Ateina ir sako – mums nepavyks, čia labai sudėtinga. Galbūt ta baimė atėjo iš patirties su bankais. O aš sakau – pasižiūrėkime, gal pavyks. Žmogui kartais reikia nuoširdaus padrąsinimo, gyvo pokalbio,“ – pasakoja Dovilė.
Unija finansuoja ir visiškai naujus verslus. „Pas mus ateina žmonės, pradedantys visiškai nuo nulio – tereikia geros idėjos ir aiškiai sudėlioto plano. Žinoma, kreditas turi būti tinkamai užtikrintas – dažniausiai tam reikalingas užstatas, tačiau gali būti taikomos ir kitos kredito užtikrinimo priemonės. Jei turite aiškią viziją ir projektas yra perspektyvus, ieškome sprendimų, kaip padėti verslui augti,“ – pasakoja Dovilė.
Vienas tokių pavyzdžių – klientas, kuris svajojo apie savo restoranėlį. Savo verslo niekada neturėjo, patirtis – darbas barmenu ir virtuvėje. „Bet sutiko įkeisti turtą ir sėkmingai atsidarė bei išvystė verslą.“
Nuo vieno namuko iki visos gatvės
Istorijos, kurias Dovilė mato kasmet, dažnai kartojasi: pradžioje – atsargumas, vėliau – augimas, kurio niekas nesitikėjo. Verslininkai, pradėję nuo vieno nedidelio projekto, po kelerių metų grįžta su gerokai didesniais. „Buvo klientų, kurie atėjo su vieno namuko statyba. Pastatė, pardavė – o ilgainiui jų namais pasipildė visa gatvė. Pabando, o tada pamato, kad nėra taip baisu. Geriau pasiskolinti ir viską greičiau padaryti, negu pačiam po truputį, po truputį,” – šypsosi Dovilė. Finansavimas, anot Dovilės, yra pagreitis būsimam projektui – jis leidžia verslui įsibėgėti gerokai greičiau, nei kaupiant vien iš pelno.
O jai pačiai smagiausia – rezultatas. „Kai matai, kaip projektas, prie kurio prisidėjai, tampa realybe – tai geriausia darbo dalis. Taip pat stiprus ryšys su klientu – jis be galo svarbus. O paskui jie grįžta. Ir dar kitus atsiveda.”
Ką Dovilė pasakytų verslininkui, kuris dvejoja, bijo, galvoja: „Gal geriau palauksiu, iš pelno finansuosiu?“
„Pirmiausia – išdrįsti. Nebijoti. Pakalbėti. Bekalbant kartais gimsta idėjos – žmogus ateina su savo lūkesčiais, mes iš savo pusės pasakome, kokios yra galimybės finansuoti verslą, ir gimsta kažkas bendro. Pradžioje tereikia pasakyti savo planus, o mes padedame juos įgyvendinti.”
