Nuotraukose: KRS vadovas Paulius Grigas, Paulius Grigas su šeima
Klaipėdos kruizinių laivų terminalo statybvietėje neseniai į žemę buvo įleista kapsulė su žinia ateities kartoms. Statytojai retai kalba apie amžinybę, tačiau mąsto dešimtmečiais į priekį. Vienas jų – pastatų, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros statybos bendrovės KRS vadovas Paulius Grigas, kurio kelias iki Lietuvos statybviečių driekėsi per trylika metų Jungtinėse Valstijose. Pajūryje jo žodžiai skamba tiesiogiai: pro dalį KRS darbų netrukus bus galima ne tik pravažiuoti, bet ir praplaukti.
Grįžimas buvo svarbesnis nei išvykimas
„Amerika išmokė kurti bet kur. Lietuva parodė, kur verta tai daryti“, – sako P. Grigas. Amerika, jo įsitikinimu, tebėra svajonių žemė, bet ne kiekvienai profesijai: „Jei kuri technologinį startuolį, esi biochemikas ar programuotojas – čia iššūkių gali susirasti kiekvienas. Tačiau statybos… Lietuva yra kaip jaunas, augantis organizmas. Dygsta nauji prekybos centrai, uostai, gamyklos, geležinkelių linijos. O Amerika savo audringo augimo etapą jau paliko praeityje.“
Didžiausia klaida, jo manymu, – Lietuvą vertinti per kukliai. „Mes statome tokio lygio infrastruktūrą, kuri senosiose Vakarų valstybėse jau spėjo pasenti. Daug kas to nepastebi, nes su tuo gyvena kasdien, o aš grįžau iš šalies, kur tą patį daro lėčiau ir brangiau.“
Norėjosi pločio, ne vieno projekto
„Nuo šešiolikos metų dirbau sau, – prisimena P. Grigas. – Niekada neturėjau CV, o tai reiškia, kad darbo vietą kūriausi pats. Verslininkas planuoja tik viena – kad viskas vyks labai greitai ir kad planai dar ne kartą keisis, taikantis prie gyvenimo.“ Toks startas paaiškina ir vėlesnį pasirinkimą niekada neapsiriboti viena idėja.
JAV verslo kultūra, pasak pašnekovo, moko visą gyvenimą skirti vienai idėjai. Jam tai niekada nebuvo artima. „JAV verslo aplinka verčia žmones atsiduoti vienai idėjai. Konkurencija didžiulė, todėl blaškymasis gali sugadinti verslo startą arba „apleistas“ projektas apmirs, nes partneriai ir toliau iš tavęs laukia tokio pat indėlio). O man visuomet norėjosi pločio. Užkūrei projektą, surinkai „svajonių komandą“ ir ieškai savo kito iššūkio.“
Šis požiūris apibrėžia ir jo veiklą šiandien – šalia statybų verslo P. Grigas plėtoja ir kitas sritis, nuo chemijos pramonės iki investicijų. „Niekad neprisirišu prie vieno projekto. Jei jis nepavyksta, priimu tai kaip pamoką ir dirbu toliau.“
Reputacija – kapitalas, kurio nenusipirksi
Kalbėdamas apie verslo principus, P. Grigas grįžta prie tos pačios minties: stiprus verslas prasideda ne nuo skaičių, o nuo vertybių. „Reputacija yra amžina vertė. Verslininkas gali turėti pinigų arba jų neturėti, būti mažas arba globalus, tačiau jei reputacija kliba, anksčiau ar vėliau tai atsilieps ir jo verslui.“
Skaidrumą jis vadina ne poza, o strategija: „Tai apsaugo visus – ir klientą, ir partnerį, ir mus pačius. Kai tavo rūsiai sausi, o pamatai tvirti, gali statyti dangoraižį.“ O kultūrą organizacijoje, anot jo, kuria tik asmeninis pavyzdys: „Kultūra – tai, kaip elgiamasi tada, kai niekas nemato.“
Savęs jis perfekcionistu nevadina: „Perfekcionizmas dažnai tampa neišsprendžiama žmogaus problema. Perfekcionistas dvejoja, nes jam niekada nebūna pakankamai gerai. Aš einu toliau, nes žinau, kada yra pakankamai gerai.“ Sveikas reiklumas sau ir komandai, priduria jis, yra būtinas, norint pasiekti rezultatą, kuris džiugina.
Niša ten, kur kiti mato tik problemą
Oksfordo Universiteto profesoriaus Bento Flyvbjergo analizė, apėmusi daugiau nei 16 tūkst. projektų, rodo, kad 91,5 proc. stambių statybos darbų viršija biudžetą, terminą arba abu kartu – vidutiniškai 62 proc. Ir šis skaičius beveik nesikeičia jau dešimtmečius.
„Kai skaičius toks pastovus, jis nustoja būti nesėkme“, – sako P. Grigas. – „Nesėkmė yra atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o čia – aiškus dėsningumas.“ Jo įsitikinimu, brangiausia projekto vieta – ne statybvietė, o „siūlė“ tarp projektuotojo, rangovo ir užsakovo, kai kiekvienas dirba pagal savo sutartį ir niekas nemato bendro paveikslo.
Būtent šioje siūlėje KRS ir įžvelgė savo nišą. Bendrovė pasirinko projektavimo ir statybos („design & build“) modelį kaip strategijos ašį – kai projektavimo ir statybų biudžetas turi vieną šeimininką, nebelieka trijų sutarčių, trijų biudžetų ir trijų galimų „kaltininkų“. Praėjusiais metais ši strategija buvo vienas iš svertų, leidusių bendrovės pajamas padidinti daugiau nei dvigubai.
Ne tik pastatai
„Uostai ir oro uostai. Arenos ir vaikų darželiai. Centrinės miestų gatvės ir gyvenamieji kvartalai. Mane motyvuoja tai, kad mes statome miestus ir šalies infrastruktūrą. Statome tai, kas liks mūsų vaikams“, – sako P. Grigas.
Stiprų plėtotoją, jo įsitikinimu, apibrėžia ne mastas, o žvilgsnis: „Jis mato ne pastatą, o infrastruktūrą. Ne objektą, o miestą. Ne darbą, o ateitį. Tik taip galima tapti tuo, kuris keičia šalies ir miestų veidą.“
Šis požiūris peržengia statybviečių ribas. KRS kartu su Alytaus krepšinio akademija įkūrė vaikų „Ateities lygą“, kurioje nemokamai dalyvauja apie 250 vaikų iš penkių Suvalkijos ir Dzūkijos savivaldybių. Kartu su žmona dr. Agnia Grigas įsteigtas „Grigas Award“ remia Oksfordo universiteto Brasenose koledžo studentų stažuotes Lietuvoje. Tokia veikla yra natūralus infrastruktūros logikos tęsinys: jei statai tai, kas liks kitoms kartoms, sunku apsiriboti vien betonu.
Svarbiausias sprendimas – žinoti, kur nori statyti
„Man svarbiausias sprendimas buvo neprisirišti prie vienos vietos kaip prie vienintelės teisingos,“ – sako P. Grigas. – „Trylika metų JAV išmokė, kad gali kurti bet kur. O grįžimas išmokė, kad noriu kurti būtent čia, kur darbo rezultatą matau ne verslo ataskaitoje, o pravažiuodamas pro tai ką pats pastatė automobiliu.“
