Nuotraukoje: UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė. Aldo Kazlausko nuotr.
Viena svarbiausių viešųjų paslaugų teikėjų Palangoje – UAB „Palangos šilumos tinklai“ – šią vasarą mini ypatingą sukaktį: sukako 10 metų, kai įmonę iš privataus savininko perėmė savivaldybė. „Svarbiausia, kad, tapę savo ūkio šeimininkais, sugebėjome ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir pakeisti požiūrį į šilumos ūkį. Šiandien turime modernesnę, efektyvesnę ir tvaresnę sistemą nei prieš dešimt metų“, – „Lietuvos pajūriui“ sakė bendrovės direktorė Giedrė Juršėnė.
– 2016 metais UAB „Palangos šilumos tinklai“ perėmė miesto šilumos ūkį. Kokią situaciją radote?
– 2016 metų birželio 1 diena UAB „Palangos šilumos tinklai“ perėmė šilumos ūkio valdymą iš UAB „Litesko“. Tai buvo labai svarbus etapas tiek bendrovei, tiek Palangos miestui. Perėmėme infrastruktūrą, kuri ilgą laiką buvo eksploatuojama atliekant tik būtiniausias investicijas. Didelė dalis įrenginių buvo nusidėvėję, šilumos tinklams reikėjo modernizavimo, o dalis technologinių sprendimų jau nebeatitiko šiuolaikinių efektyvumo reikalavimų.
Tuo metu mūsų pagrindinis tikslas buvo ne tik užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą gyventojams, bet ir pradėti sistemingą šilumos ūkio atnaujinimą. Reikėjo priimti sprendimus, kurie duotų naudą ne vieneriems metams, o keliems dešimtmečiams į priekį.
Vienas svarbiausių rodiklių vartotojams buvo šilumos kaina. Nors infrastruktūra buvo nusidėvėjusi, jau pirmaisiais metais po perėmimo šilumos kaina sumažėjo daugiau kaip 20 proc., palyginti su laikotarpiu, kai šilumos ūkį valdė ankstesnis operatorius.
– Kaip per šį laikotarpį keitėsi šilumos kaina?
– Mūsų tikslas niekada nebuvo vien tik investuoti. Pagrindinis uždavinys buvo investuoti taip, kad tai kurtų naudą vartotojams. Todėl visus projektus vertinome per efektyvumo ir ilgalaikio poveikio prizmę.
Per pastaruosius dešimt metų šilumos kaina Palangoje išliko konkurencinga ir daugeliu laikotarpių buvo artima Lietuvos šilumos tiekimo įmonių vidurkiui. Tai nėra atsitiktinumas. Kainos stabilumą užtikrino perėjimas prie biokuro, tinklų modernizavimas, energijos nuostolių mažinimas, gamybos procesų automatizavimas ir augantis vartotojų skaičius.
Labai svarbu tai, kad Palanga ir Šventoji augo. Buvo statomi nauji daugiabučiai, viešbučiai, poilsio paskirties objektai. Nors renovuoti pastatai suvartoja mažiau šilumos energijos, nauji vartotojai kompensavo šį sumažėjimą. Dėl to šilumos gamybos apimtys išliko pakankamai stabilios, o tai leidžia efektyviau paskirstyti pastoviąsias sąnaudas ir išlaikyti konkurencingą kainą visiems vartotojams.
– Kokias svarbiausias investicijas įgyvendinote šilumos gamybos srityje?
– Vienas reikšmingiausių projektų buvo naujo 5 MW biokuro katilo įrengimas pagrindinėje Palangos katilinėje. Šio projekto iniciatorė buvo Palangos miesto savivaldybė, o finansavimas gautas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo bei Bendrovės lėšų.
Kai 2017 metais pradėjo veikti naujas biokuro katilas, galėjome ženkliai sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų. Šiandien dujos sudaro tik apie 15 proc. šilumos gamybai naudojamo kuro. Tai yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išlaikyti stabilesnę šilumos kainą ir mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių kainų svyravimų.
Kitas svarbus žingsnis – 2025 metais baigta Šventosios katilinės rekonstrukcija. Joje įrengti šilumos siurbliai, o seni dujiniai katilai pakeisti naujais ir efektyvesniais. Šis projektas žymi naują etapą Bendrovės veikloje, nes vis didesnę šilumos dalį planuojame gaminti naudodami atsinaujinančius energijos išteklius.
– Daug dėmesio buvo skirta ir šilumos tinklams. Kodėl tai buvo svarbu?
– Gyventojai dažniausiai mato katilines, tačiau labai svarbi sistemos dalis yra šilumos tinklai. Jei šiluma prarandama pakeliui iki vartotojo, net ir moderniausia katilinė negali užtikrinti aukšto efektyvumo.
Todėl vienas pagrindinių mūsų prioritetų buvo tinklų modernizavimas. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama atnaujinome reikšmingą dalį infrastruktūros, panaikinome neefektyvius objektus, įrengėme naujus šilumos punktus ir optimizavome sistemą.
Pastaraisiais metais įgyvendinta Vakarinės magistralės rekonstrukcija. Jos metu pakeisti susidėvėję vamzdynai, sumažinti diametrai, įrengtos papildomos sklendės. Visa tai leido sumažinti nuostolius, pagerinti tinklų patikimumą ir sudaryti galimybes vykdyti remonto darbus nenutraukiant šilumos tiekimo dideliam vartotojų skaičiui.
Jeigu palygintume rodiklius, per dešimtmetį šilumos nuostolius tinkluose pavyko sumažinti nuo 22 proc. iki 18 proc.
– Kokie pokyčiai įvyko technologijų ir automatizavimo srityje?
– Perimdami šilumos ūkį paveldėjome daug techninių sprendimų, kurie jau buvo pasenę. Todėl nuo 2020 metų pradėjome nuoseklų automatizavimo procesą.
Šiandien galime nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti katilines, kontroliuoti technologinius procesus bei operatyviai reaguoti į bet kokius nukrypimus. Buvo modernizuota IT infrastruktūra, pereita prie debesų kompiuterijos sprendimų, atnaujinta programinė įranga.
Tai ypač pasiteisino COVID-19 pandemijos metu, kai dalis darbuotojų galėjo dirbti nuotoliniu būdu neprarandant veiklos efektyvumo.
– Kaip keitėsi klientų aptarnavimas?
– Per dešimt metų labai pasikeitė klientų lūkesčiai. Gyventojai tikisi greito reagavimo, aiškios informacijos ir patogių paslaugų.
Todėl daug investavome į klientų aptarnavimo procesų skaitmenizavimą. Šiandien paskambinus klientui sistema automatiškai identifikuoja vartotoją ir darbuotojas iš karto mato visą reikalingą informaciją.
Įdiegta Paslaugų valdymo sistema leidžia registruoti gedimus, klientų prašymus ir automatiškai paskirstyti užduotis atsakingiems darbuotojams.
Taip pat iš esmės modernizavome karšto vandens apskaitą. Šiandien dauguma prietaisų nuskaitomi nuotoliniu būdu, todėl gyventojams nebereikia rūpintis rodmenų deklaravimu.
Praėjusiais metais pirmą kartą atlikome vartotojų apklausą. Jos rezultatai mus maloniai nustebino ir parodė, kad vartotojai teigiamai vertina mūsų veiklą. Ateityje tokias apklausas planuojame vykdyti reguliariai.
– Pastaraisiais metais daug kalbama apie tvarumą. Kaip tai atsispindi Bendrovės veikloje?
– Aplinkosauga šiandien yra neatsiejama šiuolaikinės energetikos dalis.
2025 metais pradėjo veikti elektrostatinis filtras prie biokuro katilo pagrindinėje miesto katilinėje. Tai vienas svarbiausių pastarųjų metų aplinkosauginių projektų. Filtras leidžia ženkliai sumažinti kietųjų dalelių emisijas ir užtikrinti aukštesnius aplinkosauginius standartus.
Taip pat įsigijome elektromobilius klientų aptarnavimo ir gamybos padaliniams, įrengėme elektromobilių įkrovimo stoteles, atsisakėme popierinių sąskaitų siuntimo.
Visi šie sprendimai rodo, kad tvarumas mums nėra tik deklaracija. Tai kasdieniai sprendimai, kurie mažina poveikį aplinkai ir leidžia efektyviau naudoti išteklius.
– 2025 metais pakeitėte ir bendrovės prekės ženklą. Kodėl?
– Per dešimt metų labai pasikeitė ne tik mūsų infrastruktūra, bet ir pati organizacija.
Naujasis prekės ženklas simbolizuoja modernią, atvirą, inovatyvią ir aplinkai draugišką įmonę. Jis atspindi mūsų šiandieninę veiklą, vertybes ir ateities tikslus.
Tai nėra tik logotipo pakeitimas. Tai ženklas, kad Bendrovė nuosekliai transformuojasi ir iš tradicinės šilumos tiekimo įmonės tampa šiuolaikiška energetikos bendrove, orientuota į tvarumą, inovacijas ir klientų poreikius.
– Kiek svarbi buvo Palangos miesto savivaldybės parama?
– Labai svarbi. Drįsčiau teigti, kad be nuoseklaus Palangos miesto savivaldybės palaikymo daugelio projektų nebūtų pavykę įgyvendinti.
Savivaldybė visą laikotarpį buvo ne tik akcininkė, bet ir strateginis partneris, nuosekliai skatinęs investicijas į infrastruktūrą, energinį efektyvumą ir aplinkosaugą. Miesto vadovai visuomet kėlė aukštus reikalavimus paslaugų kokybei ir orientavo Bendrovę į ilgalaikius sprendimus, o ne trumpalaikę naudą.
Svarbu ir tai, kad Savivaldybė palaikė projektus, kurių nauda atsiskleidžia tik po kelerių metų – biokuro plėtrą, tinklų modernizavimą, automatizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių diegimą. Tokia partnerystė leido sukurti modernų ir patikimą šilumos ūkį, kuris šiandien užtikrina kokybiškas paslaugas Palangos ir Šventosios gyventojams.
– Kokį pagrindinį rezultatą išskirtumėte po dešimties metų?
– Svarbiausia, kad pavyko ne tik atnaujinti infrastruktūrą, bet ir pakeisti požiūrį į šilumos ūkį. Šiandien turime modernesnę, efektyvesnę ir tvaresnę sistemą nei prieš dešimt metų. Sumažinome nuostolius, padidinome patikimumą, išlaikėme konkurencingą šilumos kainą, pagerinome klientų aptarnavimą ir sukūrėme tvirtą pagrindą ateities investicijoms.
Visa tai buvo pasiekta bendromis darbuotojų ir Palangos miesto savivaldybės pastangomis. Manau, kad per šiuos dešimt metų pavyko nuveikti tikrai daug. Nuosekliai modernizavome infrastruktūrą, investavome į patikimumą, aplinkosaugą ir klientų aptarnavimą. Šiandien turime stiprų pagrindą toliau vystyti šilumos ūkį taip, kad jis ir ateityje atitiktų Palangos miesto bei jo gyventojų poreikius.
