72 – jų Reinoldas Liaudanskas – Palangos balandininkų klubo ir Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo pirmininkas – apie paukščius, savo didžiausią gyvenimo aistrą, gali pasakoti valandų valandas. Jis taip pat garsėja unikaliu balandžių statulėlių rinkiniu. 2019 metais Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ jį pripažino didžiausios šalyje balandžių statulėlių rinkinio savininku – tuomet ją sudarė 250 eksponatų. R.Liaudanskas pagal profesiją yra kraštovaizdžio specialistas, apie savo pomėgį papasakojo žurnalui “Lietuvos pajūris”.
– Kada įsimylėjote balandžius?
– Gamta domėjausi nuo pat vaikystės. Manau, didelę įtaką tam padarė senelis, turėjęs ūkį Vidmantuose, netoli Palangos, kur leisdavau vasaros atostogas. Vaikystėje auginau ir triušius – tai buvo dar vienas populiarus sovietmečio vaikų pomėgis. Tačiau labiausiai mane žavėjo balandžiai. Tuo metu gyvenome Vytauto gatvėje. Name, kur gyvenau, buvo duonos parduotuvė, todėl aplink netrūko duonos trupinių balandžiams. Lesinau ir grožėjausi jais. Mūsų kaimynas buvo aistringas balandininkas. Pastebėjęs mano meilę šiems paukščiams, jis nusivežė mane į Klaipėdos balandžių turgų ir nupirko pirmąją balandžių porelę. Netrukus kieme pasistačiau balandinę.
Šiuo metu laikau virš 70 balandžių. Mano balandinėje gyvena septynios balandžių veislės: Klaipėdos aukštaskraidžiai balandžiai, išvesti XIX amžiuje Mažojoje Lietuvoje (Rytų Prūsijoje), Liepojos baltauodegiai balandžiai, kuriems gresia išnykimas, Šiaulių baltasparniai balandžiai, sportiniai pašto balandžiai (dar vadinami pašto arba namo grįžtančiais balandžiais), Rytprūsių vartikliai, Dainavos spalvotagalviai balandžiai, Rygos spalvotauodegiai balandžiai. Klaipėdos aukštaskraidžiai balandžiai visada buvo labia populiarūs pajūrio zonoje. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip tūkstantis balandžių veislių.
– Kas Jus labiausiai žavi balandžiuose?
– Man jie visada atrodė gražūs ir mieli. Tai ramūs, neagresyvūs paukščiai, dažniausiai gyvenantys poromis ir gebantys išlaikyti ilgalaikius santykius. Jie rūpinas vienas kitu, atsakingai augina jauniklius. Ne veltui Lietuvoje apie įsimylėjusią porą yra sakoma: „Gyvena kaip du balandėliai“. Žinoma, pasitaiko išimčių, tačiau dauguma balandžių yra ištikimi savo porai. Jauniklis išsirita po 17 – 18 dienų, o dar po 25 – 28 dienų jau gali skraidyti. Vidutiniškai balandžiai gyvena apie 15 metų, tačiau seniausias žinomas balandis sulaukė net 22 metus.
Balandžiai nėra itin geri lizdų statytojai, todėl balandininkas jiems paruošia lizdą – taip pora greičiau ir lengviau gali auginti jauniklius. Įdomu tai, kad ką tik išsiritę balandžiukai nėra gražūs. Jei vienas poros paukštis nugaišta, likęs ilgai jo ilgisi, todėl šeimininkas stengiasi surasti jam kitą partnerį. Suradus naują porą, balandžiui prasideda naujas gyvenimo etapas. Jie labai panašūs į žmones – jei gyveni santarvėje, viskas gerai, o jei nerandi savo antros pusės, atrodo, kad gyvenime kažko trūksta.
Taip ir balandžiai. Jie atpažįsta savo šeimininką, leidžia prie jų prieiti, paglostyti, o svetimų žmonių nemėgsta – nuskrenda.
– Ar tai brangus pomėgis?
– Išmaitinti balandžiams kiekvieną mėnesį reikia apie 40 kilogramų grūdų. Pavyzdžiui, dabar vienas 40 kilogramų miežių maišas kainuoja 20 eurų. Be to, perku įvairių papildų ir mineralų.
– Kuo šiandieniniai balandininkai skiriasi nuo 1980 – ųjų kartos?
– Pirmiausia – skaičiumi. Anksčiau jų buvo daugiau, dabar liko vienetai. Sovietmečiu balandinių buvo galima pamatyti daugelio žmonių kiemuose ir gyvenamųjų namų pašiūrėse. Šiuo pomėgiu domėjosi ir jaunimas. Atvirai sakant, šiandien balandžių auginimas, kaip laisvalaikio užsiėmimas, nyksta. Liūdna, dabar Palangoje be manęs liko tik vienas balandininkas. Anksčiau mūsų buvo dešimt balandžių augintojų.
– Kaip dažnai sulaukiate prašymų atvežti balandžius į vestuves ar kitas šventes? Kadaise jaunikiai ir nuotakos beveik neįsivaizduodavo vestuvių be baltų balandžių.
– Tokioms progoms naudojami tik balti sportiniai balandžiai. Šiais laikais jaunavedžiai jų pageidauja rečiau. Tačiau kai sulaukiu tokio prašymo, mielai sutinku – tegul mano balandžiai pradžiugina vestuvių svečius ir simboliškai įprasmina jaunųjų ištikimybę vienas kitam. Juk balandis – taikos ir meilės simbolis. Jis ir taikos ambasadorius. Man gražu stebėti, kai pašto balandžiai skuba namo. Atlikę savo „pareigą“ grįžta greičiau negu aš pats (šypsosi).
Prieš paduodamas balandžius jaunavedžiams, visada paaiškinu, kaip juos taisyklingai laikyti. Svarbiausia – paukščio nesuspausti per stipriai. Kitaip jis gali netekti plunksnų ar labai išsigąsti. Beje, dažniausiai balandžių labiau išsigąsta nuotaka, o ne jaunikis (juokiasi).
– Esate sukaupęs ir rekordinę balandžių statulėlių rinkinį. Papasakokite apie jį.
―Taip, šiuo metu joje yra virš 700 eksponatų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Nuolat ieškau naujų – dažniausiai nedidelių stiklinių ar porcelianinių balandžių figūrėlių. Seniausias eksponatas atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir datuojamas 1896 metais. Mažiausias – itališkas balandėlis, sveriantis vos 2 gramus, o didžiausias – daugiau nei 2 kilogramus, atkeliavęs iš Vokietijos.
Idėją kolekcionuoti apie balandžius man pasiūlė žinomas Palangos menininkas ir poetas Vytautas Kusas, išgarsėjęs suvenyrinių šunų muziejumi Baltijos šalyse. Esu dėkingas Palangos viešbučiui „Baltic Inn“, kuris sutiko savo patalpose eksponuoti apie 170 statulėlių iš mano kolekcijos. Be statulėlių, kolekcionuoju balandžių tematika dekoruotas monetas, pašto ženklus, popierinius pinigų banknotus, paveikslus ir kt. Mano namai iš esmės jau dabar yra virtę „ muziejumi“. (Juokiasi.)
Kiek žinau, daugiau tokio balandžių statulėlių rinkinio Lietuvoje nėra. Didžiulį įspūdį man paliko balandžių muziejus Niurnberge (Vokietijoje). Toks muziejus Europoje yra vienintelis. Keturių aukštų pastate visi eksponatai vienaip ar kitaip yra susiję su balandžiais. Įspūdingas vaizdas!
Balandžių skulptūrėlių muziejaus įkūrimas Palangoje yra didžiausia mano svajonė. Džiaugiuosi galėdamas įvairiose tarptautinėse balandžių parodose – nuo Prancūzijos iki Danijos, Vokietijos ir Lenkijos – pristatyti ne tik Palangą, bet ir visą Lietuvos pajūrį.
– Manau, kad geras balandininkas pirmiausia turi būti geras žmogus?
― (Juokiasi) Tiesa! Pastebėjau, kad visi balandininkai, su kuriais teko ir tenka bendrauti yra nuoširdūs, kuklūs, sąžiningi bei mylintys gyvąją gamtą. Tikiuosi, kad žmonės taip kalba ir apie mane. (Juokiasi)
