Atėję į neatpažįstamai po renovacijos pasikeitusią miesto polikliniką – oficialiai, Palangos asmens sveikatos priežiūros centrą (PSPC) – pasigrožėję jos vidumi, vertu interjero žurnalo, ir išore, palietę naujutėlaičius baldus, ne vienas pacientas centro direktorei Jūratei Mikutienei pasako: „Kaip gražu pas jus! Kokia nuostabi, šviesi registratūra! Kokia maloni muzika, paveikslai!“
„Teigiami, su mūsų aplinkos dideliais pokyčiais susiję atsiliepimai man yra labai malonūs. Pastebėjau, kad stipriai sumažėjo blogos nuotaikos pacientų, neliko ginčų dėl pirmumo eilės pas gydytojus. Estetinis vaizdas geriau veikia ir mūsų medikus,“ – žurnalui „Lietuvos pajūris“ pastebėjo ponia Jūratė.
Palangos PSPC direktorė Jūratė Mikutienė, Radvilės Kucevičiūtės nuotr.
–Kas pas jus iš esmės po renovacijos pasikeitė – organizacine ir paslaugų prasme? Pastebėjau, kad gydytojai – ir jūs – įsikūrėte kituose kabinetuose.
–Renovacijos laukėme seniai – techninis projektas buvo padarytas 2017 metais, buvo gautas statybos leidimas, tačiau ne visiškai nuo mūsų priklausiusių priežasčių teko renovacijos pradžios palaukti. Renovacijos kaštai išaugo beveik dvigubai. Esame dėkingi Palangos miesto savivaldybei už dėmesį ir pagalbą. Ypač esu dėkinga savivaldybės architektei Jolitai Antanavičei – jos dėka matome tokias šviesias ir jaukias patalpas. Vis dar vyksta pastato pridavimas (interviu įvyko sausio pabaigoje – aut.)
Noriu padėkoti ir visam savo kolektyvui, kuris parodė daug kantrybės ir gebėjimo prisitaikyti vykstant renovacijai.
Paslaugas teikėme ir visos renovacijos metu, nors tai buvo iššūkis – ir mums, ir mūsų pacientams. Po renovacijos pasikeitė patalpų išplanavimas. Pirmame aukšte yra teikiamos šeimos gydytojo paslaugos, įrengėme kabinetą darbuotojams, kurie lanko ligonius namuose. Antrasis aukštas yra skirtas gydytojams-konsultantams (ginekologui, chirurgui, odontologams, psichiatrams); jame yra ir diabetinės pėdos kabinetas; o trečiame aukšte įsikūrė ambulatorinė reabilitacija bei administracija. O mūsų rūsyje turime archyvą, kartoteką – jau du metus dirbame be ambulatorinių kortelių. Visa informacija apie pacientus yra interneto puslapy esveikata.lt
Kalbant apie mūsų paslaugų spektro plėtimą, baigėme tvarkyti licenzijos ir akreditavimo dokumentus – jau nuo šių metų, atsižvelgdami į išaugusius Palangos gyventojų poreikius, teikiame tęstinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugas.
Iki šiol, jau 10 metų, mes teikiame ją pirminę, pradinę. Ji pas mus trunka 5 dienas – atliekama 20 procedūrų. Teikiame ir tęstinės reabilitacijos paslaugas vandenyje.
Renovacijos metu buvo įrengta nauja šildymo ir vėdinimo sistema, įvesti nauji kompiuteriniai tinklai, ant pastato stogo buvo sumontuotos saulės baterijos, pastatas yra pilnai pritaikytas žmonėms su negalia – buvo įrengtas išmanusis liftas su balsiniu įgarsinimu.
Galbūt pastebėjote, kad mūsų sienas puošiai gražūs meniški paveikslai – esame už juos dėkingi žinomai Palangos dailininkei Gražinai Ožkinytei ir jos dukrai – taip pat Gražinai. Ne vienas mūsų pacientas pastebėjo, kad jie labai maloniai nuteikia.
–Kokius svarbius pokyčius jūsų veikloje lėmė pasaulinė koronoviruso pandemija? Ar kokie nors jo padiktuoti ypatumai – pavyzdžiui, daugiau konsultacijų nuotoliniu būdu – iki šiol liko?
–Išties, dalis nuotolinių konsultacijų po pandemijos liko – tam šeimos gydytojai skiria vieną valandą kasdien iki šiol.
–Prieš interviu apsilankiau jūsų centro internetiniame puslapyje – www.palangospoliklinika.lt Matau, kad turite naujų medikų. Ar Palanga ir jūsų centras yra patraukli vieta dirbti medikams dirbti?
–Žinoma, kad Palanga yra patraukli dirbti ir gyventi, ir tai rodo išaugusi miesto gyventojų – ir mūsų pacientų – statistika. Tačiau, finansinių paskatų prasme, Palanga dar nelabai gali konkuruoti su žymiai didesniai miestais pritraukiant medikus. Džiaugiuosi, kad šiuo metu mūsų centras turi visus reikalingus specialistus, o jų atlyginimai yra motyvuojantys, lyginant su kitų – net kurorto – medicinos įstaigų specialistų darbo užmokesčiu.
–Žinau iš savo patirties, kad ne vienas palangiškis gali paskambinti ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoja – net asmeniniu telefonu. Didmiesčio gyventojui tai, matyt, skamba labai neįprastai, ar ne?
–Tikrai taip. Palyginus, Palanga – nedidelis miestas, labai bendruomeniškas, kur vienas kitą neretai gerai pažįsta. Natūralu, kad mūsų gydytojai ir slaugytos su pacientais bendrauja betarpiškai, stengdamiesi kuo daugiau padėti.
Mūsų pacientai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją be išankstinės registracijos, ir jiems mūsų gydytojai paskambins nuotolinės konsultacijos metu.
Džiaugiamės, kad dabar centre turime apie 10 tūkstančių prie mūsų prisirašiusių pacientų. Kai aš pradėjau centre dirbti 2014-aisiais, jų buvo 6 tūkstančiai devyni šimtai. Esame dėkingi, kad palangiškiai renkasi mūsų gydymo įstaigą.
–Gydytoja Palangoje jūs dirbate jau 35 metus, paskutinius 12 metų – poliklinikos direktore. Ar pastebėjote palangiškių naujų, su laikmečiu susijusių sveikatos negandų? Ar palangiškiai, apskritai kalbant, yra sveikesni, o gal ligotesni?
–Džiaugiuosi, kad Palangoje skiriama daug dėmesio sveikatai ir sveikatingumui. Priminsiu, kad 2024 metais savivaldybėje buvo įkurtas Palangos miesto savivaldybės sveikatos centras, kuris apjungia 12 gydymo įstaigų – taip pat ir mūsų centrą. Mes esame jų visų koordinatorius. Centras buvo įkurtas siekiant, kad medicininės paslaugos būtų kuo prieinamesnės miesto gyventojams. Dėl to ir mūsų centras pradėjo teikti net keturias naujas antro lygio paslaugas – pediatro, terapeuto, chirurgo ir ginekologo. Vadinasi, palangiškiams jau nereikia vykti šių specialistų konsultacijoms kitur.
Mūsų centras dalyvauja keliuose Europos Sąjungos remiamuose projektuose. Tarp jų – ir daugybinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo projekte. Mes pasirinkome tokią tikslinę pacientų grupę – pacientus, sergančius pirmine arterine hipertenzija, ir cukriniu diabetu. Tai – trijų metų projektas, mes jį vykdome jau antrus metus. Mes šiems pacientams turime atskirą savo medicininio personalo grupę, organizuojame paskaitas, tokie pacientai yra aktyviau stebimi. Deja, tokių pacientų daugėja – Palangoje taip pat.
Šiemet labai anksti stebėjome gripo protrūkį – nuo gruodžio pradžios, nors anksčiau virusinių ligų pakilimas būdavo po naujųjų metų.
– Mėgstate keliauti. Ar renkantis šalį jums yra svarbu jos laimės indeksas?
– Praėjusiais metais teko lankytis Butane – aukščiausią laimės indeksą turinčioje šalyje. Pastebėjau, kad žmonės joje yra itin ramūs ir nuoširdūs. Paklausus jų, kas jiems yra laimė, jie atsakė, jog laimė – tai ramios mintys. Todėl linkiu, kad lankantis renovuotoje Palangos ASPC šviesi, šilta ir estetiška aplinka padėtų pacientams pasijausti ne tik sveikesniems, bet ir laimingesniems (šypsosi).
Audronė Rimkienė:
„Atsinaujinusioje poliklinikoje, kurioje lankiausi pirminei reabilitacijai, jaučiuosi puikiai. Visa aplinka pasikeitė neatpažįstamai ir niekuo nenusileidžia jokiai privačiai klinikai. Mane visuomet – gerąja prasme – nustebina poliklinikos personalas: pacientai visada informuojami, kada gydytojas ar gydytoja priims, kiek reikės palaukti, kokios procedūros bus atliekamos.
Darbuotojai – labai aukšto lygio profesionalai. Mano patirtimi, ypač tie, kurie dirba su pacientų mankštomis ir įvairiais prietaisais – visuomet sulauki išsamių paaiškinimų. Anksčiau kitose medicinos įstaigose to netekdavo patirti.
Net negalėjau įsivaizduoti, kol pati neapsilankiau, kad centre yra tiek daug modernių priemonių – lazerio, ultragarso, šviesų terapijos įrangos, sensorinis kabinetas – ir visa tai su nuostabiais specialistais.“
Regina Makauskienė:
„Mano atsiliepimai apie centrą – tik patys geriausi. Po renovacijos tapo labai patogu įeiti, o visa aplinka atrodo moderni ir jauki. Labai mėgstu muziką, tad laukiant vizito pas gydytoją ar procedūros metu sklindanti lengva, maloni ir neįkyri muzika nuteikia itin pozityviai. Maloniai veikia ir šviesa visose centro erdvėse.
Apie personalą taip pat galiu atsiliepti tik pačiais geriausiais žodžiais. Centre lankausi jau dešimtmečius. Mano sūnų, gimusį 1986-aisiais, iki šiol globoja ta pati seselė – Zita Papeikienė. Ar tai ne nuostabu? Kiekvieną kartą eidama pro polikliniką pajuntu norą šypsotis.“
Radvilės Kucevičiūtės nuotr.
