Šventosios jūrų uostas žengia į naują savo istorijos etapą. Pasirašius rangos sutartį su ilgametę patirtį uostų ir sudėtingų inžinerinių statinių statyboje turinčia UAB „Tilsta“, prasideda didžiausias nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Šventojoje įgyvendinamas infrastruktūros projektas. Jis ne tik sugrąžins uostą į Lietuvos jūrinį žemėlapį, bet ir taps svarbiu impulsu viso pajūrio ekonominei, rekreacinei, sportinei ir kultūrinei plėtrai.
Pagal su Palangos miesto savivaldybe pasirašytą sutartį darbų vertė siekia 38,2 mln. eurų. Ši suma yra daugiau kaip 5 mln. eurų mažesnė nei pradinė projekto skaičiuojamoji vertė – 43,9 mln. eurų, todėl konkurso rezultatas leido reikšmingai sutaupyti viešųjų lėšų.
Statybos darbus planuojama pradėti šių metų rugsėjį, o visą projektą rangovas turės įgyvendinti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
Pirmajame etape bus pastatyti du išoriniai molai – 647,5 metro ilgio pietinis ir 402,5 metro ilgio šiaurinis. Taip pat numatyta įrengti povandeninę atraminę sienutę, krantines bei išgilinti uosto akvatoriją. Šie darbai sudarys sąlygas saugiai laivybai ir taps pagrindu tolesnei uosto plėtrai.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės bei Palangos miesto savivaldybės lėšomis. Šiuo metu projektui jau skirta 10 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 15 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.
Tačiau uosto vizija neapsiriboja vien hidrotechniniais statiniais. Lygiagrečiai baigiami rengti keli strategiškai svarbūs projektai, kurie leis Šventosios uostui tapti moderniu traukos centru.
Vienas jų – 440 metrų ilgio krantinės ir viešųjų renginių aikštės prie pietinio molo projektas, kurį rengia UAB „Sweco Lietuva“. Projektas šiuo metu derinamas su atsakingomis institucijomis, todėl statybą leidžiantį dokumentą tikimasi gauti dar šiemet.
Ypatinga projekto detalė – numatyta išsaugoti ir integruoti dalį tarpukario krantinės su iki šiol išlikusiais švartavimo žiedais. Prie jų kadaise buvo švartuojamas didžiausias to meto Lietuvos karinis laivas „Antanas Smetona“, todėl būsimoji krantinė taps ne tik modernia viešąja erdve, bet ir gyvu istorijos liudininku.
Dar vienas svarbus projektas – būsimoji Buriavimo mokykla. Šiuo metu baigiama projekto ekspertizė, o statybą leidžiantį dokumentą taip pat planuojama gauti dar šiais metais. Tikimasi, kad netrukus prasidės ir statybos.
Vis dėlto buriavimo tradicijos Šventojoje gyvuoja jau dabar. Net neturint nuolatinio mokyklos pastato, antrus metus iš eilės uosto akvatorijoje ir Uosto direkcijos patalpose vyksta praktiniai bei teoriniai buriavimo užsiėmimai vaikams. Juos organizuoja viešoji įstaiga „Žiemys“, o dešimtys jaunųjų buriuotojų čia žengia pirmuosius žingsnius į jūrinį pasaulį.
Pastaraisiais metais Šventosios uostas tapo ne tik sporto, bet ir kultūros bei mokslo centru. Bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu čia atliekami įvairūs vandens poveikio moksliniai tyrimai, rengiami seminarai, kuriuose kraštovaizdžio architektai analizuoja Šventosios upės ir Baltijos jūros santykį bei kuria ateities rekreacinės teritorijos vizijas.
Netradicinė uosto infrastruktūra jau įrodė savo potencialą kultūros renginiams. Laivų angare visuomenei buvo parodytas teatro spektaklis su cirko elementais, o industrinė aplinka tapo išskirtine menine erdve.
Uostas pamažu tampa ir bendruomenės susibūrimo vieta. Čia rengiamos Joninės, tradicinė Žvejo šventė, Baltų vienybės dienos minėjimai bei kiti renginiai. Didelio susidomėjimo sulaukė ir žvejybos įgūdžių mokymai vaikams bei suaugusiesiems, kuriuos vedė žinomas gamtininkas ir palangiškis Paulius Korsakas.
Antrus metus po atviru dangumi eksponuojama ir paroda, pasakojanti apie Šventosios uosto istoriją, jo raidą bei reikšmę Lietuvos jūriniam paveldui.
Šventosios jūrų uosto vadovas Mindaugas Skritulskas sako: „ Turime tikslą ne tik pastatyti uostą, bet norime, kad uosto erdvė taptų Šventosios miestelio kultūrinio gyvenimo epicentru, žmonių traukos vieta, kuri, gerąja prasme, konkuruotu su žymiausiomis Palangos lankytinomis vietomis.“
Šventosios jūrų uosto atkūrimas šiandien tampa kur kas platesniu projektu nei vien naujos krantinės ar molai. Tai investicija į Lietuvos jūrinę valstybę, į jaunosios kartos ugdymą, kultūrą, mokslą, turizmą ir regiono ekonomiką. Po daugelio dešimtmečių Šventoji vėl įgauna galimybę tapti gyvu, moderniu ir visus metus veikiančiu Lietuvos pajūrio centru, kuriame darniai susijungs istorija, jūrinės tradicijos ir ateities vizija.
Mindaugas Skritulskas neabejoja: „Naujai atgimęs Šventosios uostas padės galutinį tašką abejones keliančiose diskusijose, ar Lietuva visgi yra tikra, tradicijas puoselėjanti jūrinė valstybė.“
