Nuotraukos – Europos regionų komiteto.
Spalio 12–14 dienomis Briuselyje į 24-ąją Europos regionų ir miestų savaitę susirinko beveik 5 000 politikos formuotojų, regionų vadovų, ekspertų ir vietos valdžios atstovų iš visos Europos. Renginys vyko stiprėjant nesutarimams dėl Europos Sąjungos sanglaudos politikos finansavimo ateities ir regioninės plėtros.
Tačiau į vieną pagrindinių klausimų – koks bus ES regionų finansavimas 2028-2034 metų ES biudžete? – liko neatsakyta. Vis labiau stiprėja balsai, kad nacionalinės vyriausybės, o ne regionai ar savivaldybės spręstų vietos poreikius ir ES finansavimą.
Be to, didesniam regionų finansavimui priešinasi Vokietija, Olandija, Švedija bei kai kurios kitos valstybės.
Šių metų renginio šūkis buvo „Stiprūs regionai – stipri Europa“.
Diskusijose – daugybė aktualių klausimų
Renginio atidarymo ceremonijoje dalyvavo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Europos regionų komiteto pirmininkė Kata Tüttő.
Daugiausia ginčų sukėlė siūlymai po 2027 metų pertvarkyti ES finansavimo sistemą, suteikiant nacionalinėms vyriausybėms daugiau galių priimti sprendimus dėl investicijų.
Regionų vadovai perspėjo, kad finansavimo programų centralizavimas gali susilpninti savivaldybių vaidmenį, padidinti teritorinius netolygumus ir pakenkti ilgalaikiam ES siekiui užtikrinti subalansuotą regionų plėtrą.
Dalyviai taip pat aptarė europinę iniciatyvą „Teisė pasilikti“ („Right to Stay“), kurios tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams rasti darbą, naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis ir kurti savo ateitį gimtajame regione, nejaučiant būtinybės išvykti kitur.
Diskusijose daug dėmesio skirta Rusijos karui prieš Ukrainą, Europos pasirengimui gynybai, energetiniam saugumui ir ES rytinių pasienio regionų atsparumui. Taip pat aptartos savivaldybių galimybės įveikti infrastruktūros sutrikimus, stichines nelaimes ir ekonominius sukrėtimus.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai šios diskusijos ypač svarbios dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo už didžiųjų miestų ribų, saugumo iššūkių ir didelės ES investicijų reikšmės transporto, energetikos bei pramonės modernizavimui.
Trims Baltijos valstybėms 2021–2027 metų laikotarpiui skirta maždaug 14,2 mlrd. eurų ES sanglaudos politikos lėšų, kuriomis remiamas ekonominių skirtumų mažinimas, infrastruktūros plėtra ir aplinkos tvarumas.
Didžiausia suma – apie 6,4 mlrd. eurų – skirta Lietuvai. ES remiamos daugiabučių renovacijos programos jau buvo naudingos daugiau kaip 83 tūkst. Lietuvos namų ūkių, o dėl jų įgyvendinimo metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo maždaug 180 tūkst. tonų CO₂ ekvivalento.
Latvijai skirta apie 4,4 mlrd. eurų, iš kurių 1,1 mlrd. eurų numatyta investicijoms į perėjimą prie švaresnės ekonomikos, daugiau kaip 400 mln. eurų – tvariam transportui, o beveik 790 mln. eurų – moksliniams tyrimams, inovacijoms ir verslo konkurencingumui didinti.
Estijai skirta apie 3,4 mlrd. eurų, įskaitant 354 mln. eurų nuo naftingųjų skalūnų pramonės priklausomo Rytų Virumos (Ida-Viru) regiono ekonominei pertvarkai.
ES sanglaudos politika daugiausia įgyvendinama per Europos regioninės plėtros fondą, „Europos socialinį fondą +“, Sanglaudos fondą ir Teisingos pertvarkos fondą.
Vis tik Briuselyje vykusios diskusijos atskleidė esminį nesutarimą dėl Europos investicijų ateities: ar didesnė centralizacija padėtų efektyviau panaudoti lėšas, ar susilpnintų regionų galimybes spręsti jiems būdingas ekonomines ir socialines problemas.
Baltijos valstybėms stipraus sanglaudos politikos finansavimo išsaugojimas ir vietos valdžios įtakos investiciniams sprendimams užtikrinimas išliks ypač svarbūs intensyvėjant deryboms dėl kito septynerių metų ES biudžeto.
ES nesutaria dėl 1,62 trln. eurų biudžeto: regionai perspėja apie finansavimo mažinimo pasekmes
Europos Sąjungos vadovams kol kas nepavyksta susitarti dėl siūlomo 1,62 trln. eurų 2028–2034 metų biudžeto. Turtingesnės valstybės narės reikalauja mažinti išlaidas, o regionų valdžios atstovai perspėja, kad finansavimo sprendimų centralizavimas gali dar labiau padidinti ekonominius skirtumus Europoje.
Pagrindinis nesutarimas kyla dėl to, kaip finansuoti gynybą, pramonės konkurencingumą ir paramą Ukrainai, kartu išsaugant žemės ūkio subsidijas ir regioninės plėtros programas.
ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pasiūlė Europos Komisijos pradinį 1,76 trln. eurų biudžeto projektą sumažinti 141 mlrd. eurų, arba 8 proc. Nepaisant to, pakoreguotas biudžetas būtų maždaug 30 proc. didesnis už dabartinę septynerių metų finansinę programą.
Vokietija, Švedija ir Nyderlandai yra tarp daugiausia į ES biudžetą įmokančių valstybių, kurios priešinasi didesnėms išlaidoms.
Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz pasiūlymą pavadino „visiškai neįperkamu“ ir perspėjo, kad Švedijos įmokos galėtų padidėti net 60 proc.
Airijos kompromisiniame pasiūlyme numatyta maždaug 3 proc. sumažinti žemės ūkiui ir sanglaudos politikai skirtas lėšas, o konkurencingumo ir tarptautinio bendradarbiavimo programoms siūlomi dar didesni mažinimai.
Spalio 15–16 dienomis vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovams susitarti nepavyko, todėl Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tęs derybas.
Briuselis tikisi politinį susitarimą pasiekti iki 2026 metų pabaigos, kad 2027 metais būtų galima priimti reikalingus teisės aktus, o naujasis biudžetas įsigaliotų 2028 metų sausį.
ES ataskaita: 149 mln. europiečių gyvena gyventojų netenkančiuose regionuose
Didėjantys regioniniai skirtumai, gyventojų skaičiaus mažėjimas ir stiprėjančios klimato kaitos grėsmės kelia pavojų Europos konkurencingumui ir socialinei sanglaudai. Tokios išvados pateikiamos septintojoje Europos regionų ir miestų būklės ataskaitoje, kuri spalio 12 dieną pristatyta Briuselyje vykusios Europos regionų ir miestų savaitės metu.
Europos regionų komiteto paskelbtoje ataskaitoje įspėjama, kad pusėje Europos regionų padidėjo skurdas ir socialinė atskirtis, o daugiau kaip pusėje pablogėjo padėtis darbo rinkoje.
Dar vienas didelis iššūkis – demografinis nuosmukis. Per pastaruosius du dešimtmečius 149 mln. europiečių, arba trečdalis gyventojų, gyveno regionuose, kuriuose mažėjo gyventojų skaičius. Šią tendenciją lemia mažėjantis gimstamumas ir gyventojų išvykimas.
Ataskaitoje pasisakoma už europinę „Teisės pasilikti“ iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad žmonės galėtų dirbti, mokytis, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, transporto ir skaitmenine infrastruktūra savo gyvenamajame regione, nebūdami priversti išvykti.
Didėja ir klimato kaitos keliamos grėsmės. Per ketverius metus miškų gaisrų padaugėjo 57 proc., o sausros Europos ekonomikai kasmet padaro maždaug 9 mlrd. eurų nuostolių.
Pagal scenarijų, kuriame pasaulinė temperatūra pakyla 3 °C, iki 2100 metų karščio bangos kasmet galėtų nusinešti 96 tūkst. žmonių gyvybių.
Tuo pat metu apie 30 mln. europiečių dirba apdirbamojoje pramonėje, todėl pramonės konkurencingumas ir investicijos į regionus yra itin svarbūs ekonominiam atsparumui.
Ataskaitos skaičiavimais, kiekvienas 1 mlrd. eurų, investuotas į atsparumą vandens trūkumui ir kitoms su vandeniu susijusioms grėsmėms, galėtų sukurti 16 tūkst. darbo vietų. Kiekvienas investuotas euras duotų 2,35 euro ekonominės naudos.
Šios išvados paskelbtos vykstant deryboms dėl 2028–2034 metų ES biudžeto.
Šeši ES finansuojami projektai pelnė 2026 metų REGIOSTARS apdovanojimus
Šeši išskirtiniai ES finansuojami projektai iš Slovakijos, Vokietijos, Graikijos, Čekijos ir Portugalijos buvo pagerbti Briuselyje per 24-ąją Europos regionų ir miestų savaitę vykusią 2026 metų REGIOSTARS apdovanojimų ceremoniją.
Iš 274 paraiškų buvo atrinkti 25 finalininkai, o šeši apdovanoti projektai parodė, kaip ES sanglaudos politikos finansavimas prisideda prie inovacijų, tvarumo, energetinio saugumo ir socialinės įtraukties.
Slovakijos projektas „AI Holopresence“, gavęs 612 405 eurų ES paramos, laimėjo konkurencingumo kategorijoje. Jo kūrėjai sukūrė technologiją, leidžiančią rengti tikroviškus trimačius virtualius susitikimus.
Vokietija pelnė du apdovanojimus. Projektui „eLiRec“, kurio tikslas – kurti aplinkai palankesnius baterijų perdirbimo sprendimus, skirta 329 tūkst. eurų. Daugiau kaip 193 tūkst. eurų paramą gavęs projektas „BROTHERS“ siekia užkirsti kelią smurtui prieš moteris.
Graikijos Aleksandrupolio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuriam skirta daugiau kaip 178 mln. eurų ES paramos, apdovanotas už regioninio energetinio saugumo stiprinimą.
Čekijos projektas „Together in Žďár“, gavęs beveik 813 tūkst. eurų viešajai bibliotekai paversti bendruomenės centru, nugalėjo piliečiams artimesnės Europos kategorijoje.
Portugalijos Porto visapusiškas vėžio centras, kuriam skirta beveik 15 mln. eurų paramos, pelnė publikos simpatijų apdovanojimą už pažangą plėtojant precizinę onkologiją ir individualizuotą vėžio gydymą.
Nuo 2008 metų Europos Komisijos organizuojami REGIOSTARS apdovanojimai skirti projektams, kurie geriausiai atskleidžia praktinę ES sanglaudos politikos naudą Europos regionams.
Trims jauniesiems žurnalistams įteikta ES Megalizzi–Niedzielski premija
Spalio 14 dieną Briuselyje, vykstant Europos regionų ir miestų savaitei, trims jauniesiems žurnalistams iš Bulgarijos, Slovėnijos ir Vokietijos įteikta 2026 metų Europos Komisijos Megalizzi–Niedzielski premija.
Bulgarijos žurnalistė Yoana Kaloyanova įvertinta už kūrybišką garso reportažą apie vaikų ugdymo centrą, o slovėnas Žan Tone Urbanija apdovanotas už jautrų ir išsamų straipsnį apie įvairių kartų bendruomenės centrus.
Vokietijos žurnalistė Marie Hartmann pagerbta už vaizdo reportažą, kuriame aiškiai ir suprantamai pristatomos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės.
2019 metais įsteigta kasmetinė premija skiriama už žurnalistinį talentą, profesinį sąžiningumą ir ištikimybę Europos vertybėms.
Ja pagerbiami italų žurnalistas Antonio Megalizzi ir lenkų žurnalistas Bartek Orent-Niedzielski, kurie žuvo per 2018 metų teroristinį išpuolį Strasbūre.
