Atostogaujant pajūryje, daugelis atsipalaiduoja ne tik nuo darbų, bet ir… nuo rūšiavimo taisyklių. Tačiau Lietuvos kurortuose įdiegta nauja tvarka kviečia elgtis atsakingiau – nuo šiol maisto atliekos rūšiuojamos visame Vakarų Lietuvos pajūryje.
„Kai žmogus atvažiuos į Palangą, Neringą ar Klaipėdą – visur ras maisto atliekų konteinerius. Jie įrengti tiek viešose, tiek individualiose erdvėse: nuo Šventosios iki Nidos“, – sako Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) projektų vadovas.
Kurortų iššūkiai: nuo sėdmaišių iki statybinių atliekų
Kurortinė specifika – iššūkis atliekų tvarkytojams. Vasarą atliekų srautas iš Palangos, Neringos ir Klaipėdos išauga apie 40 procentų. Deja, maisto konteineriuose randama visko, tik ne to, kas priklauso – nuo tekstilės iki… sėdmaišių.
„Maisto konteineriai labai panašūs į mišrių atliekų – tik skiriasi lipdukas. Todėl Neringoje įrengėme iš tolo atpažįstamus konteinerius su ryškiu obuolio paveikslu – kaip šviesoforas, kviečiantis mesti maisto likučius“, – aiškina A. Liubinavičius.
Kurortai rodo pavyzdį: estetiška ir tvari infrastruktūra
Palanga ir Neringa jau dabar yra pavyzdžiai, kaip galima kurti patogią ir švarią rūšiavimo aplinką. Požeminiai konteineriai įsilieja į viešąsias erdves, o atliekos Palangoje surenkamos netgi elektromobiliu.
„Tvarumas mūsų kurortuose nėra tik deklaracija – jis veikia realybėje“, – pabrėžia KRATC atstovas.
Kaip teisingai rūšiuoti maisto atliekas?
Maisto atliekoms priskiriamos:
- vaisių, daržovių likučiai,
- duonos gaminiai,
- žuvies ir mėsos likučiai,
- arbatos ir kavos tirščiai (be maišelių),
- kiaušinių lukštai, riešutų kevalai.
Šias atliekas reikia mesti į konteinerį rudu dangčiu. Plastikinio maišelio spalva nesvarbi – tinka bet koks sandariai užrišamas maišelis.
„Vilniečiai ieško oranžinių maišelių, kaip įprasta sostinėje. Tačiau pajūryje tinka bet kokios spalvos plastikinis maišelis – svarbiausia, kad būtų užrištas“, – aiškina A. Liubinavičius.
Paplūdimių šiukšliadėžės – ne visų atliekų sprendimas
Pasak KRATC, paplūdimių šiukšliadėžės – problema, o ne sprendimas: jos greitai perpildomos, skleidžia nemalonų kvapą, pritraukia paukščius ir vabzdžius, o vėjas šiukšles nešioja į jūrą.
„Turėjom iniciatyvą – žmonės ėjo nuo Smiltynės iki Juodkrantės ir rinko paliktas atliekas. Kai kurie iki finišo nešėsi po du pilnus maišus šiukšlių – ir tai dar prieš sezono pradžią“, – prisimena A. Liubinavičius.
Rūšiavimo rezultatai: 4 kartus daugiau maisto atliekų
Nuo 2024 m. sausio, įsigaliojus reikalavimui rūšiuoti maisto atliekas, Lietuvoje jų surinkta net 13,2 tūkst. tonų, kai 2023 m. – tik 3,5 tūkst. tonų. Tai beveik keturgubas augimas.
Kiekviena savivaldybė gali taikyti skirtingas taisykles: vienur naudojami atskiri biologinių atliekų konteineriai, kitur – specialūs maišeliai, kuriuos vėliau atliekų tvarkytojai atskiria.
„Gyventojai turi vadovautis savo regiono informacija – tvarkos gali skirtis“, – pabrėžia KRATC atstovas.
5 paprasti patarimai poilsiautojui
Planuojate išvyką prie jūros? A. Liubinavičius siūlo:
- Atsineškite maišelį maisto atliekoms – tinka bet koks plastikinis.
- Neišmeskite šiukšlių, jei konteineris perpildytas – parsineškite.
- Sekite ženklus – rudi dangčiai ar obuolio lipdukas rodo maisto konteinerį.
- Dalinkitės informacija – su vaikais, draugais, kaimynais.
- Gerbkite gamtą – tai mūsų visų atsakomybė.
„Ką į gamtą atsinešei – tą ir parsinešk. Infrastruktūra sukurta, telieka išmokti ja naudotis“, – apibendrina A. Liubinavičius.