Lukas JOGAILA
Devintąjį kartą praėjusių metų spalį įvykusiame „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurse laureatu ir 4000 eurų vienkartinės piniginės stipendijos laimėtoju buvo paskelbtas Klaipėdos universiteto Jūrų inžinerijos katedros ir Jūros tyrimų instituto mokslininkas bei dėstytojas, technologijos mokslų daktaras Paulius Rapalis. Jis mielai atsakė į žurnalo „Lietuvos pajūris“ klausimus.
– Kaip panaudosite gautą stipendiją? Kokius darbus planuojate?
– Taip, man šis laimėjimas buvo šiek tiek netikėta ir, be abejonių, smagi staigmena. Taip, stipendiją gavau, tačiau dėl panaudojimo dar nesu apsisprendęs, aktyvių įsipareigojimų nėra, turbūt ateitis parodys.
Nuo 2011 metų mokslininkas savo tyrimus pristatė 23 tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, publikavo 29 mokslinius straipsnius, taip garsindamas Klaipėdos universitetą, gimtąjį miestą ir Lietuvą.
– Kodėl pasirinkote profesinę karjerą jūrų inžinerijos kryptyje?
– Vienareikšmiško atsakymo tikrai neturiu. Manau, toks pasirinkimas tuo metu atrodė praktiškas – jūrinė pramonė didelė, veiklų neturėtų trūkti. Pasirodo, tiesa – veiklų tikrai netrūksta.
– Jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjate oro taršos problemas. Koks tas oras Klaipėdoje ir visame pajūry?
– Mane labiau domina priežastingumas, šaltiniai, prognozavimo modeliai, kitaip sakant, atsakymai į klausimus „kodėl?“ ir „kaip?“ nei tiesioginiai taršos matavimai, tai labiau specializuotų institucijų veikla. Manau, galima pasakyti, didesnis užterštumas pasitaiko dėl sudėtingesnių meteorologinių sąlygų, kai teršalai nesisklaido arba būna palankios sąlygos jų formavimuisi.
Rapalis su kolegomis taip pat vykdo ir švietėjišką veiklą – skaito viešas paskaitas apie oro taršą, taršos šaltinius ir sprendinius, prisideda prie parodų organizavimo, o Klaipėdos universiteto svečiams – valstybių vadovams, ambasadoriams, politikams, kolegoms iš kitų mokslo įstaigų, moksleiviams pradinukams – visada įdomiai pristato atliekamus tyrimus ir laboratoriją.
– Jums vadovaujant, dirbtinių neuroninių tinklų technologijos pagrindu šiuo metu Klaipėdoje kuriama sistema, kuri leistų tiksliau nustatyti oro taršą, sklindančią iš laivų, ir taip spręsti ekologines problemas. Papasakokite apie tai plačiau. Kas tai yra dirbtiniai neuroniniai tinklai?
– Norint įvertinti teršalų sklaidą, reikia žinoti, kiek teršalų išmetama iš šaltinio – laivų, tada galima vertinti, kaip toks kiekis teršalo sklaidosi prie atitinkamų sąlygų. Tačiau laivyboje tai atlikti yra gana sunku, kadangi nėra tiksliai žinoma, kiek yra išmetama teršalo bet kuriuo laiko momentu.
Noriu pabrėžti, kad laivai taip pat turi savo „techninės apžiūros“ ekvivalentus ir tai, kad išmetamo teršalo kiekis yra nežinomas, nereiškia, kad jis neatitinka reikalavimų ar pan., tačiau norint vertinti, kokį efektą aplinkos orui gali turėti vienoje ar kitoje vietoje esantis laivas, kiek tęsiasi jo įtakos zona ar kokia koncentracija pasiekiama aplinkos ore, reikia arba didelio kiekio matavimų, arba sklaidos modelių. Todėl ir pabandėme rasti sprendimą naudojant neuroninius tinklus.
Neuroniniai tinklai trumpiausiu apibrėžimu būtų aproksimacinė funkcija, jie leidžia nustatyti ryšį tarp parametrų. Pavyzdys – jei ant kaitlentės šildysite puodą su vandeniu, kaskart nustatydami skirtingą laiko trukmę, skirtingais šildymo režimais ir fiksuosite vandens temperatūrą ir, tarkime, sukaupsite tokių eksperimentų duomenų bazę, kurioje bus 300 bandymų šildyti vandenį prie atitinkamų kaitlentės nustatymų. Šių duomenų pagrindu galėsite apmokyti neuroninį tinklą ir nustatyti ryšius tarp kaitlentės nustatymų, šildymo trukmės ir vandens temperatūros. Tada, įvedus į tinklą kaitlentės nustatymus ir planuojamą šildymo trukmę, neuroninis tinklas galės apytiksliai nuspėti vandens temperatūrą be eksperimento ar tiesioginio visų tą lemiančių dėsnių aprašymo.
Mūsų atveju – nustatomas ryšys tarp laivo techninių parametrų, greičio, meteorologinių sąlygų ir teršalų koncentracijos išmetamosiose dujose.
Vizija yra galimybė modeliuoti visų uoste esančių laivų šleifus realiu laiku. Tokiu būdu galima dinamiškai vertinti esamą situaciją bet kuriuo laiko momentu, manau, tai galėtų būti gan galingas įrankis, padedantis geriau suprasti visą bendrą vaizdą ir skirtingų veiksnių tarpusavio sąsajas.
– Skaičiau, kad per dešimtmetį savo tyrimus pristatėte 23 tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, publikavote 29 mokslinius straipsnius. Tiesa?
– Nuo to laiko straipsnių skaičius paaugo. Stengiuosi išlikti judrus, ieškoti naujų veiklų ir galimybių.
– O Baltijos jūra – nešvari? Ypač dėl to, kad ji – uždara?
– Baltijos jūros baseiną sudaro tankiai apgyvendintos zonos, jūroje vyksta intensyvi transporto veikla. Kitaip sakant, yra daug poveikio šaltinių. Dėl esamos vandens būklės negaliu komentuot, tai tiria kolegos.
– Bet didžiausi teršėjai – automobiliai, ar ne?
– Kalbant apie transporto taršą, taip. Visoje Europoje.
– Beje, jūs kokiu automobiliu važinėjate?
– Šį klausimą jau esu kelis kartus girdėjęs. Važinėju viešuoju transportu, daug vaikštau, Klaipėda nėra didelis miestas (šypsosi).
– Pamėginkite pamodeliuoti, kaip pasaulis ir Lietuva atrodys dar po šimto metų pagal geriausią ekologinį scenarijų? O pagal blogiausią?
– Per paskutinius 10-15 metų televizoriai suplonėjo geru pusmetriu, telefonai iš prie sienos pririštos dėžutės tapo interneto multimedijos centrais su galingomis kameromis, elektromobiliai iš neįprastos minties tapo kasdienybe, vestuves iš oro filmuoja pusiau autonominiai dronai, o manęs prašote nuspėti ateitį po 10 kartų ilgesnio laiko tarpo (šypsosi).
Manau, kad padėtis neabejotinai bus geresnė nei dabar. Progresas vyksta kasdien, tik ne visada tai matome. Turbūt blogiausias scenarijus, kuris galėtų būti, kad niekas nepatobulėtų nuo šiandien.
– Jūs – optimistas ar pesimistas?
– Stengiuosi viską vertinti remdamasis ta informacija, kurią turiu, objektyviai. Bet meluočiau, jei sakyčiau, kad neturiu „pesimistinio prieskonio“.
– Esate tikras klaipėdietis – čia gimėte ir augote. Kuo jums Klaipėda – miela?
– Įvairiais reikalais teko nemažai keliauti ir į nedidelius miestelius, ir į pasaulio didmiesčius. Manau, kad Klaipėda yra labai auksiniame balanse pagal savo dydį ir gyvenimo tempą. Tikrai labai tvarkingas miestas ant Baltijos jūros kranto.