Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas buvo išrinktas rektoriumi dar vienai ketverių metų kadencijai. Už jį balsavo visi KU Tarybos nariai – ją sudaro ne tik KU mokslo ir pedagoginio personalo, bet ir studentijos, universiteto socialinių partnerių bei verslo atstovai. „Palaikymas buvo maksimalus. Tai – didelis įpareigojimas ir paskata dirbti toliau“, – „Lietuvos pajūriui“ sakė prof. dr. A. Razbadauskas.
– Kokia yra jūsų esminė rinkimų programos linija?
– Tęstinumas! Praėjusios kadencijos darbų įvertinimas ir, kas gali bei turi būti tęsiama, pradedant nuo studijų proceso, mokslo, baigiant infrastruktūros dalykais bei bendruomenės reikalais. Rinkimų rezultatai liudija bendruomenės supratimą ir matymą, kad tai, kas buvo pradėta prieš penkerius metus, turi būti tęsiama.
– Kas jums pavyko ir nepavyko per pirmąją kadenciją? Kodėl?
– Džiaugiuosi, kad pavyko sutelkti ir motyvuoti bendruomenę kūrybai. Kai pradėjau darbą, dar buvo klausimų dėl universitetų reorganizacijos, Lietuvą krėtė universitetų jungimo vajus, buvo daug netikrumo dėl ateities. Dabar klausimų dėl KU ateities jau nekyla. Sėkmingai įveikėme akreditavimo barjerą. Didelis pasiekimas plėtojant tarptautiškumą, kad 2019 metais tapome Europos universiteto dalimi, drauge su kitais Europos universitetais kuriame konsorciumą, pavadintą EU-CONEXUS (liet. Europos universitetas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai). Išjudėjo dideli infrastruktūros kūrimo projektai. Prie pasiekimų paminėčiau Klaipėdos universiteto ligoninės įkūrimą. Uostamiestyje atsirado Universiteto gimnazija, keliose mokyklose – universitetinės klasės. KU tarsi išėjo iš uždaro miestelio ribų ir pradėjo skleistis mieste. Net patį KU miestelį atvėrėm miestui. O kas nepavyko? Gal tai ne nesėkmės, o dar nepasiekti lūkesčiai. Norėtųsi spartesnio studentų skaičiaus augimo ir didesnio buvusių alumnų įsitraukimo į KU gyvenimą, bet bent jau pirmuoju klausimu nepakanka vien universiteto pastangų, reikia ir miesto paramos – aktyvios jaunų žmonių pritraukimo politikos.
– Interviu „Lietuvos pajūriui“ 2019 metais sakėte, kad norėtumėte pritraukti daugiau studentų iš Rytų Partnerystės šalių (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, kitų), ne tik iš Azijos ar Indijos, Afrikos. Ar jums tai pavyko? Ar studentų geografijos proporcijos pagal jų atstovaujamas šalis, jūsų manymu, turėtų būti?
– Iš visų šiuo metu KU studijuojančių užsienio valstybių studentų didžiausią skaičių sudaro ukrainiečiai. Žinoma, prie to daug prisidėjo karo įtaka, bet ir KU daug padeda ukrainiečiams. Klaipėdoje veikiančiai Tarptautinei Ukrainos mokyklai esame suteikę dalį patalpų Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete. Turime studentų ir iš kitų valstybių. Visai neseniai įteikėme diplomus ir teko pabendrauti su absolventės iš Kazachstano šeima, specialiai atvykusia į iškilmes. Mergina Klaipėdoje studijavo socialinį darbą, per studijų laiką dukart buvo išvykusi stažuotėms į Belgiją bei Laplandiją, pastarajame universitete tęs ir magistrantūros studijas.
Dėl priimamų studijuoti užsieniečių proporcijų – sprendimai priklauso ne vien nuo universitetų, tai valstybės migracinės politikos, tarpvalstybinių susitarimų bei vizų išdavimo tvarkų išdava. Mes esame atviri ir suinteresuoti, kad čia važiuotų mokytis jaunimas iš kitų valstybių. Tai ne tik dėl gaunamų pajamų. Mes irgi iš jų mokomės, pažįstame kitas kultūrines tradicijas.
Galiu pasidžiaugti, kad nuo vasario pas mus studijas pradės keturios dešimtys užsienio studentų. Jie čia studijuos verslo bei sveikatos įstaigų vadybą.
– Ar KU žinomiems dėstytojams iš užsienio gali pasiūlyti konkurencingus atlyginimus?
– Ir galim, ir siūlom, ir turim. Pas mus kasmet atvyksta dėstytojai bei mokslininkai iš užsienio. Jau treti metai KU skelbia podoktorantūros stažuotojų konkursą. Taip siekiame pritraukti aukšto lygio tyrėjus iš užsienio. Su podoktorantūros stažuotojais sudaromos dviejų metų sutartys, mokslininkai be pagrindinės – mokslinės – veiklos, kviečiami skaityti paskaitas studentams. Šiuo metu universitete dirba podoktorantūros stažuotojai bei mokslininkai iš Brazilijos, Ukrainos, Vokietijos, Baltarusijos, Italijos, Bangladešo, Irano, Latvijos, Prancūzijos.
– Kaip ketinate keisti studijų programas, studijų materialinę bazę per kitus ketverius metus?
– Stiprinti ir, atsižvelgiant į gyvenimo pokyčius, jas keisti taip, kad jos atitiktų rinkos poreikius. KU ateities paramos fondas sustiprino mūsų ryšį su verslu. Glaudžiai bendraujam, girdim, kokių specialistų verslui reikia šiandien, koks poreikis gali būti perspektyvoje. Šiandien jau esame dirbtinio intelekto proveržio liudytojai. Akivaizdu, kad ši inovacija iš esmės keis pasaulį ir darbo rinką ir gali būti, jog daugelio profesijų, kurios reikalingos ir populiarios šiandien, tiesiog neliks – šias funkcijas perims dirbtinis protas. Kad būtume reikalingi, apie tai turime galvoti jau šiandien.
– Kokiais universiteto pasiekimais pastaraisiais metais itin didžiuojatės?
– Didžiuojamės, jog mums drauge su verslo bendruomene pavyko sėkmingai suformuoti KU ateities neliečiamojo kapitalo fondą. Tai – ir solidus finansinis užnugaris, ir reikšminga universiteto prestižo dedamoji, ir reikalingumo regiono bendruomenei liudijimas. Metų pradžioje mus pasiekė žinia apie ES patento suteikimą Klaipėdos universitete sukurtai biotechnologijai, kuri, prognozuojama, bus revoliucinis pokytis naftos išsiliejimų jūrose neutralizavimo rinkoje. Džiaugiamės mūsų mokslininkių dr. Tatjanos Paulauskienės ir dr. Marijos Kataržytės bei jų suburtos komandos pasiekimu. Tarptautinėje ir Lietuvos mokslo bendruomenėse KU vardą reprezentuoja mūsų mokslininkų vykdomi tyrimai Arktyje. Didžiuojamės, jog ir mes galime prisidėti ieškant atsakymų, kaip spręsti pasaulinę klimato šiltėjimo krizę, stebint pokyčius regione, į kurį sutelktas pažangiausių valstybių mokslo dėmesys.
– O kaip Klaipėdos universitetas atrodo tarptautiniuose universitetų reitinguose?
– Tarptautiniai reitingai, kurių pasaulyje esama labai įvairių – sudėtinga universitetų vertinimo sistema, dėl geopolitinių pokyčių išgyvenanti lūžio tašką. Tarptautinėje akademinėje bendruomenėje daug diskutuojama apie jų tikslingumą ir objektyvumą, ypač dabar, kuomet kai kurie universitetai gyvena ir dirba karo sąlygomis. Kad Klaipėdos universitetas, mokslo ir studijų pasaulyje gyvuojantis tik tris dešimtmečius, būtų reitinguojamas aukščiausiose pozicijose, tikėtis būtų naivu, bet ambiciją būti ateitį kuriančiu universitetu su pripažintais tarptautiniais mokslo ir studijų pasiekimais bei Baltijos jūros regiono gerovei reikšmingomis inovacijomis esame įsirašę į KU strategiją 2030.