Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys: „Niekas kitas mokytojo profesijos prestižo nepakels – tik patys mokytojai“ - Kretingos gimnazija

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys: „Niekas kitas mokytojo profesijos prestižo nepakels – tik patys mokytojai“

Linas Jegelevičius | 2024-08-26

Paklaustas, kuo didžiuojasi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, kuriai jau vadovauja ketverius metus, gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys nė akimirką nesuabejojo: „Mūsų gimnazija skaičiuoja jau 45 metus. Tai – garbinga, su savo tradicijomis ir gražia bei puikia istorija gimnazija.“

Anot jo, per tiek metų gimnazija patyrė įvairių pokyčių, tačiau per pastaruosius metus gimnazija tapo inovatyvi, turinti puikų ir profesionalų pedagogų kolektyvą. 

„Atlikto išorės vertinimo metu akcentuota, kad gimnazija  atvira, turinti stiprius tinklaveikos ryšius su kitomis švietimo institucijomis, aukštosiomis mokyklomis ir socialiniais partneriais, turinti puikią ir šiuolaikinę infrastruktūrą,  palankią mokiniams mokymosi aplinką“, – pabrėžė K. Trakšelys. Jis mielai atsakė į „Lietuvos pajūrio“ klausimus.

Nei girkite, nei peikite save – kas jums pavyko, o kas ne, ir kodėl, stovint prie gimnazijos vairo?

– Pavyko gal daugiau nei tikėjausi, nuoširdžiai tariant, atrodo, kad ne ketverius metus vadovauju gimnazijai, o jau kokį dešimtį. Kalbu ne vien apie infrastruktūros atnaujinimą, bet ir gimnazijoje sėkmingai įdiegtas naujoves, įgalintas trijų ir daugiau dalykų integruotas pamokas, mokomųjų dalykų platų pasirinkimą, ugdymo proceso kaitą ir kt. Manau, kad svarbiausia diegti įvairias švietimo politikos reformas ir kaitas, pasitelkiant praktinį protą, kad visa, kas daroma, būtų skirta mokinių gerovei, jų poreikių ir lūkesčių tenkinimui. Svarbiausia – mokinys, jo emocinis, fizinis ir socialinis saugumas, pasitenkinimas ir ugdymo proceso lankstumas, prieinamumas ir tinkamumas. 

Atrodo, kad iš mokyklų ir mokytojų šiandien itin daug reikalaujama, ant mokyklos pečių perkeliamos tėvams priskirtinos pareigos, nes tėvai – labai užimti, ar vieno jų šeimoje nėra. Ar mano įspūdis – teisingas? Kaip jums tenka laviruoti? 

– Šiuolaikinei mokyklai priskirta pakankamai daug funkcijų. Ar jų per daug? Gal. Tačiau, žinant šiandienos socialinių institutų svarbą, ypač  švietimo, tai visi reikalavimai tarsi tarpusavyje susiję. Nes mokykla dabar nėra tik automatinių žinių pardavėja, tai įstaiga, ruošianti mokinius gyvenimui, ugdanti reikalingas ateičiai kompetencijas. Tad viskas yra vienovėje ir vieni reikalavimai su kitais koreliuoja. Tėvų įsitraukimas į vaikų ugdymą visais laikais buvo problema, tačiau mes organizuojame netradicinius susitikimus su tėvais, t. y. žygiai, šeimos sporto šventės, protmūšiai, žaidimai ir t. t. Tėvams norisi parodyti, kad gimnazijoje puikus mikroklimatas, kad mokykloje yra įdomu, kad mokykla yra pasikeitusi ir šiuolaikiška. Bendri pedagogų, tėvų ir administracijos užsiėmimai tėvams suteikia pasitikėjimo mokykla ir parodo visiškai kitą jos pusę – kad čia gera, smagu, saugu ir įdomu. 

Mokytojo profesija Lietuvoje – ne prestižinė. Ar lengva jums, rajono mokyklai, rasti mokytojų? Ypač su tinkama kvalifikacija, inovatyvių ir mylinčių darbą? Kaip tai sprendžiate?

– Mano pedagoginis darbo stažas – 27 metai ir esu giliai įsitikinęs, kad niekas kitas mokytojo profesijos prestižo nepakels, jeigu to nedarys pačios profesijos atstovai. Kol kas pedagogų trūkumo nejautėme, kadangi pas mus puikios darbo sąlygos (puikūs kabinetai, kondicionieriai, išmanieji ekranai, netrūksta jokių priemonių mokytojams, moderni darbuotojų skatinimo sistema). Gimnazijoje dirba 2 mokslo daktarai, 5 mokytojai ekspertai, 25 mokytojai metodininkai. Tačiau šiais metais į užtarnautą poilsį išeina 2 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, tad intensyviai ieškome. Praėjusiais metais į darbą priėmėme net 8 naujus ir jaunus pedagogus. Manykime, kad su pedagogų trūkumu nesusidursime ir ateityje. 

Kokie yra šiandien jūsų mokiniai? Ar jie kitokie nei didmiesčiuose?

– Mes mokinius priimame iš visur, t. y. nebūtinai iš Kretingos r., turime mokinių iš Palangos, Nidos, Klaipėdos rajono ir kt. Šiandienos mokiniai yra įdomūs, atsipalaidavę, norintys, kad ugdymo procesas būtų inovatyvus, nenuobodus. Mokiniui svarbus santykis su mokytoju, su administracija, švietimo pagalbos specialistais. Mokinys nori būti suprastas ir išklausytas, nes, daug laiko praleidžiantis mokykloje, greičiau išsipasakoja savo džiaugsmus ir vargus klasės draugams, pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams nei namiškiams. Ir tai gerai, mes tam sudarome sąlygas. Visada akcentuojame pozityvius santykius su aplinka. Mūsų gimnazijos švietimo pagalbos specialistai mokiniui ne priešai, baudėjai ar prižiūrėtojai, o draugai, pagalbininkai ir patarėjai. 

Įsivaizduokite, kad esate naujasis švietimo ministras…

– Sudėtinga būti ministru, todėl niekada viešai nekritikuoju jokių ministerijos priimtų sprendimų, nes atrasti optimaliausią variantą yra labai sudėtinga ir, kad visi būtų patenkinti, vargu, ar tai įmanoma padaryti. Ne visi pokyčiai yra blogi, tikrai reikėjo keisti ugdymo turinį, tikrai reikia optimizuoti tinklą, tikrai reikia peržiūrėti ir egzaminų sistemą. Bet tai reiktų daryti laipsniškai,  turint pilotinius bandymus ir tariantis su praktikais. Dokumentuose ir strategijose viskas atrodo daug gražiau, nei siekiant tai įgyvendinti praktikoje. 

Beje, paaiškinkite, kaip jūsų mokyklos statusą keičia magiškas žodis „universitetinė“ jūsų gimnazijos pavadinime?

– Tai labai įpareigojantis žodis pavadinime, nesame pavaldūs jokiam universitetui. Keičiantis gimnazijos statusui nuo 2013 metų rugsėjo 1 d. gimnazija pavadinta Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetine gimnazija. Gimnazija, patvirtindama „universitetinės“ gimnazijos vardą, yra pasirašiusi 8 bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, 5 sutartis su profesinėmis ir 12 sutarčių  su kitomis gimnazijomis. Gimnazijoje įrengti modernūs, erdvūs šiuolaikiški chemijos ir fizikos, kalbų  kabinetai su laboratorijomis, kurie padeda gerinti ugdymo procesą ir siekti aukštesnių mokinių rezultatų. Gimnazijoje periodiškai ir sistemingai paskaitas skaito aukštųjų mokyklų dėstytojai. Ugdymo procesas orientuotas į tyriminę, bandomąją ir akademinę veiklą, skatinant mokinius atskleisti prigimtinius savo gebėjimus bei įgyti įgūdžių bei bendrųjų kompetencijų. Tai leidžia organizuoti integruotas pamokas, sudarant sąlygas mokiniams įgytas žinias pritaikyti gyvenimiškose situacijose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to Top