Kretingos ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko kadencijai artėjant prie savotiško pusiaujo, gydytojas atvirai teigia, kad prieš porą metų prasidėjusios sveikatos reformos tikslas buvo vadinamų rajoninių ligoninių likvidavimas. Jo nuomone, žmonės vis labiau įsitikina, kad jų pačių sveikata yra brangiausia.
– Kaip vertinate savo planų ir realių darbų santykį per dvejus praėjusius metus?
– Ateidamas vadovauti Kretingos ligoninei, turėjau vienokių planų, tačiau pirmaisiais ir antraisiais metais daugiausia energijos teko skirti tam, kad atsilaikytume prieš labai gąsdinančią Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Tos reformos gairės buvo gąsdinančios ir labai imperatyvios, o esmė paprasta – iš Lietuvos žemėlapio ištrinti taip vadinamas rajonines ligonines. Jau prieš dešimtmetį šalies rajonuose buvo išnykę apie dešimt ligoninių, o dabar norėjo paleisti lyg antrąją bangą, kad išnyktų ir likusios.
– Tačiau juk ne visos rajoninės ligoninės buvo vienodos, skyrėsi jų galimybės, aptarnaujamų pacientų skaičiai. Gal ir reikėjo jas reformuoti?
– Taip, jų veikimo sąlygos nevienodos. Dėl migracijos kai kurie rajonai nukentėjo labiau nei kiti. Jeigu kažkada rajone gyveno 25 tūkstančiai, o dėl migracijos įtakos liko 16-18 tūkstančių gyventojų, vakarietiškai vertinant, tai yra tik didelė gyvenvietė. Tokiomis sąlygomis rajoninė ligoninė jau negali būti dėl objektyvių priežasčių. Todėl valdžios stumiama sveikatos reforma kai kurioms ligoninėms galėjo būti netgi palanki – padėjo neskausmingai užbaigti jų egzistenciją. O kitoms gydymo įstaigoms, kurios taip pat dėl objektyvių priežasčių turėjo ambicijų išlikti konkurencingomis, pajėgiomis ligoninėmis, turėjo kitus tikslus ir visai kitokį brukamos reformos vertinimą. Todėl man tas pavadinimas „rajoninė ligoninė“ yra atgyvenęs dar sovietinių laikų pavadinimas. Jeigu yra ligoninė, tai ir yra ligoninė.
– Gydymo įstaigos kai kurių skyrių, pavyzdžiui, akušerijos, laikosi nors tu ką… Jums to atsisakius skauda?
– Dėl visiškai objektyvių priežasčių mums teko atsisakyti šių paslaugų. Dėl to galiu tik pritarti ministro A. Dulkio komandai, buvusios viceministrės D. Jankauskienės pozicijai. Jeigu ligoninėje per metus nebūna tam tikro gimdymų skaičiaus, tos paslaugos verta atsisakyti. Šiandien gimdymo paslaugos teikimas turi atitikti aukščiausius reikalavimus, ligoninėje turi dirbti aukščiausio lygio akušeriai-ginekologai, turi būti aukščiausio lygio gimdyvių priežiūra, o jeigu gimdymų mažai, kaip išlaikyti tokį skyrių ir jo specialistus? Kol toks skyrius Kretingoje buvo, mums jis kiekvieną mėnesį atnešdavo vidutiniškai po 15 tūkstančių eurų nuostolio. Man jau dirbant, per pusantrų metų gimdymo skyriaus nuostoliai siekė beveik 200 tūkstančių eurų. Jo išlaikymas vedė į niekur.
Per tą laikotarpį nesulaukiau nė vieno priekaišto, kad kuriai nors moteriai gimdyti Klaipėdoje yra per toli, kad geriau būtų Kretingoje. Supratau, jog gimdymo paslaugos atsisakymas buvo pasvertas ir pagrįstas. Manau, žmonių sąmonėje jau buvo susiformavęs supratimas, kad dėl gimdymo geriau nuvykti kiek toliau, tačiau ten gauti aukščiausio lygio paslaugą. O mūsų ligoninė, atsikračiusi nuostolingos paslaugos, sutaupytas lėšas galėjo skirti personalo atlyginimams pakelti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais slaugytojams atlyginimai buvo pakelti 23 procentais, gydytojams – 29 procentais.
– Tai kokia logika vadovavosi sveikatos įstaigų reformos kūrėjai?
– Tai, kas yra mūsų sostinėje ir didžiuosiuose miestuose – teisinga, o kas už Vilniaus – ten sunku, ten ne mūsų problemos. Didžiųjų miestų ligoninės turi gauti normalų „maisto davinį“, o provincijoje gali apsieiti ir su puse „davinio“. Tai, su kuo teko susidurti, kainavo ir laiko, ir sveikatos. Mums istorija su kompiuteriniu tomografu atsiėjo virš 100 puslapių susirašinėjimų, prašymų ir pan. O prašėme vieno: kad ligonių kasos apmokėtų pacientams tyrimą. Kai kurie pokalbiai su ministerijos atstovais yra vykę ir pakeltais, ir aštriais balso tonais. Galų gale įvykus susitarimams, tapo akivaizdu, koks būtinas šis aparatas, kokia būtina ši paslauga. Atliekame moterims krūties vėžio tyrimą, kitus būtinus tyrimus, nustatant galimus onkologinius susirgimus. Kuo anksčiau tai pastebime, nustatome, tuo paprastesnis ir pigesnis gydymas. Juk tokiu būdu mes kuriame ir didelę pridėtinę vertę: taupome išlaidas labai brangiems medikamentams, saugome pacientus, kurie gali išlikti aktyvūs, dalyvauti darbinėje veikloje, džiaugtis gyvenimu. Kita vertus, argi mūsų senjorai, kurių rankomis didele dalimi sukurta ir Kretingos rajono gerovė, nenusipelno tinkamos gydymo kokybės? O panašių problemų yra visoje Lietuvoje.
– Kaip grybai po lietaus Lietuvoje dygsta privačios įstaigos, kurios medikus iš viešojo sektoriaus bando prisitraukti dideliais atlyginimais. Kaip sekasi su jomis konkuruoti?
– Dėl gydytojų atlyginimų susidariusi nepavydėtina situacija. Sakykime, Klaipėdoje valstybinėje gydymo įstaigoje gydytojas gauna X pinigų sumą per dieną ar per mėnesį. Privati medicina uostamiestyje plečiasi sparčiai – Taikos prospektas tuoj taps privačios medicinos gatve, – todėl reikalingi gydytojai. Iš kur jų paimti, kaip prisivilioti? Universitetai naujų gydytojų ruošia beveik tiek pat, todėl juos reikia vilioti iš jau veikiančių valstybinių įstaigų. Pirmasis klausimas, kviečiant gydytoją į privačią kliniką, yra atlygis. Privačioje medicinos klinikoje gali pasiūlyti, sakykime, kad ir 25 procentais didesnį atlyginimą, negu gauna valstybinėje įstaigoje. Skirtumas lyg ir nedidelis, bet gydytojas gali pasvarstyti, kad iki naujos privačios gydymo įstaigos jam netoli, gal net kitoje gatvės pusėje, o dar gal vaikų darželis ar mokykla pakeliui, tad patogu pasirūpinti vaikais, ir jis sutinka. O ką daryti Kretingos ligoninei? Patyriau, kad mums reikia mokėti 50 procentų daugiau, nei kad šie gauna Klaipėdos privačioje ir valstybinėje gydymo įstaigoje.
– Nepaisant to, Kretingos ligoninė be specialistų, panašu, neliks – jums pavyko pritraukti gausų jaunų medikų būrį. Kokios strategijos ėmėtės?
– Šiuo metu jau suformuotas medikų personalas ir gerokai pastiprintos traumatologijos paslaugos, tačiau laukia ir kiti darbai, pokyčiai. Ligoninės administracija rūpinasi atnaujinti medicinos aparatūrą, instrumentus, kad atliekamų operacijų lygis būtų ne ką prastesnis negu didmiesčių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – ligoninėse. Vien pernai Kretingos ligoninėje buvo atlikta 2 tūkst. įvairių operacijų, kas įrodo naują proveržį Kretingos ligoninėje, kai kalbama apie paslaugų kokybę.
15 proc. pacientų operacijoms į Kretingos ligoninę atvyksta iš Klaipėdos, o tai kaip vadovui paglosto savimeilę.
Į Kretingą atvedė profesinė bičiulystė
Kiekvieną mėnesį dirbti Kretingos ligoninėje įsidarbina nauji gydytojai. Vienas iš paskutiniųjų įsidarbinusių gydytojų yra Martynas Sokolovas, kuris turi ilgametę pilvo ir bendrosios chirurgijos gydytojo patirtį, vadybinių žinių sukaupė daugiau kaip 15 metų vadovaudamas Klaipėdos jūrininkų ligoninės Pilvo chirurgijos skyriui. Stažavosi ir tobulino chirurgijos įgūdžius Europos mokymo centruose, Vilniaus M. Riomerio universitete yra įgijęs sveikatos teisės magistro laipsnį.
„Jaučiu, kad atėjo laikas pokyčiams, – vieną aspektų, kodėl pasirinko dirbti Kretingos ligoninėje, įvardino gydytojas. – Antra, su Kretingos ligoninės vadovu Romaldu Sakalausku mane sieja sena profesinė bičiulystė: kai baigiau tuometį Kauno medicinos institutą, po rezidentūros studijų atvykau į Klaipėdą, vieną uostamiesčio ligoninių, kuriai vadovavo šis gydytojas. Užsimezgė tikrai geri profesiniai bičiuliški santykiai, kurie neišblėso ir atsinaujino – esu pakviestas dirbti į Kretingą.“
Kretingos ligoninė naujajam gydytojui padarė gerą įspūdį: žmonių čia daug, visi zuja dirba, matyti, kad ligoninė gyva, nuolat turi pacientų, kuriais rūpinasi profesionalus medikų personalas. „Sąlygos čia dirbti – tikrai puikios, kolektyvas draugiškas, gydytojai ir slaugytojos turi kompetencijos dirbti šiuolaikiškai. Žmonės nesėdi vietoje – padirbėję didmiesčių, užsienio šalių ligoninėse, jie turi sukaupę patirties ir žinių“, – gerą žodį kolegoms skyrė M. Sokolovas.
Gerėja darbo aplinka – gerėja darbo kokybė
Sokolovo pastebėjimu, Kretingos ligoninėje yra sudarytos visos sąlygos šiuolaikiškai operuoti ir gydyti: „Aplinka nuolat gerėja, įranga – viena naujausių, įsigyjama naujų instrumentų. Iš esmės labai daug operacijų atliekama laparoskopu, ir tai keičia klasikinės chirurgijos sampratą – atvira chirurgija jau tapo nišine, o štai tulžies pūslės, kirkšnies išvaržų operacijos laparoskopu jau tampa auksiniu standartu“.
Galimybė atlikti operacijas, pasitelkus šiuolaikišką medicinos įrangą, turi daug pranašumų: mažesni pjūviai ir operacinės traumos, mažiau skausmo, vadinasi, reikia mažiau nuskausminamųjų, pacientai greičiau atsistato po operacijų, kas yra labai svarbu norintiems kuo greičiau sugrįžti į darbą.
Naujausi gydymo metodai iš chirurgo reikalauja naujų žinių, išskirtinio tikslumo ir kruopštumo. „Tačiau turime geresnius gydymo rezultatus, o ir dirbti gerokai patogiau“, – tvirtino M. Sokolovas, akcentuodamas, kad jo tikslas – burti profesionalių kolegų komandą, teikti visavertes paslaugas, užpildyti chirurginių paslaugų trūkumo spragas.
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas sakė dėsiąs visas pastangas, kad į Kretingos ligoninę sugrįžtų buvusi jos chirurginė šlovė.
– Šiomis dienomis buvusiai ligoninės vadovei Ilonai Volskienei prasitariau, kad mums trūksta patalpų. Su ta pačia problema susidūriau vadovaudamas Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Norėtųsi turėti ir tą, ir aną, o kur tai įkurdinti? Norėtųsi įrengti šiuolaikinį druskų kambarį, skirtą įvairiomis kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams, kad kretingiškiams nereikėtų važinėti į Palangą. Apie kai kuriuos galimus sprendinius jau informavau ir merą. Teikiant sveikatos apsaugos paslaugas, reikalinga vadovautis ir ekonomine logika. Pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui suvedi balansą ir įvertini, kur daugiau uždirbta, kur mažiau, kokia yra pacientų dinamika. Pagal tai ir planuoji ateitį, paslaugų plėtrą. Kaip bebūtų, mūsų veiklos svarbiausias kertinis taškas – pacientas ir jam teikiamos paslaugos.