Lina Jurevičiūtė-Šernauskienė, patyrusi pajūrio architektė, kuri buvo net Valdovų rūmų architektų komandoje, galėjo ir toliau architektūrinius brėžinius braižyti, tačiau pajutusi, kad gyvenime pribrendo laikas kažką nauja išbandyti, – nepaliekant architektūros! – nė akimirkos nedvejojo. „Prisiminiau, kad vaikystėje labai mėgau plaukimą – ne vienose varžybose dalyvavau, tad įstojau į Lietuvos sporto universitetą – įgijau plaukimo trenerės kvalifikaciją prieš pat atidarant Palangos baseiną 2019 metais. Oi, kaip man jame patinka!“ – „Lietuvos pajūriui“ sakė Lina. Prieš trejus metus ji susidomėjo freediving–u, nėrimu ir nardymu be papildomos įrangos sulaikius kvėpavimą – šiais metais palangiškė jau tapo šalies freediving čempione! Trijų vaikų mama, šių metų pradžioje įsteigusi mažąją bendriją „Orbis projektai“, siūlo tai, kas mieliausia: architektūros paslaugas bei… plaukimo treniruotes.
– Ko jumyse daugiau – architektės, plaukimo trenerės ar sportininkės?
– (Šypteli). Negalvoju ko daugiau! Pagal darbo valandas, daugiausia laiko skiriu architektūrai. Bet vanduo, baseinas – mano gyvenimo būdas. Po treniruočių su vaikais einu pati į jį treniruotis – dalyvauju freediving-o varžybose. Juo nuo 2018-ųjų pradėjau užsiiminėti. Freediving-e yra trys disciplinos: statika, kai reikia išbūt po vandeniu kuo ilgiau nekvėpavus, nėrimas baseine į tolį – su plaukmenimis ar be jų, ir nėrimas į gylį. Dėl mūsų vandens telkinių ribotų gylių pastarosios disciplinos varžybos nevyksta. Savo malonumui Lietuvoje nardome Platelių ežere.
Lina Jurevičiūtė-Šernauskienė šių metų pradžioje įsteigusi mažąją bendriją „Orbis projektai“, kuris teikia architektūros paslaugas bei… plaukimo treniruotes.
– Kai jūsų šeima jus palydi į varžybas, ko prašo ar linki?
– (Juokiasi). Visi mano trys vaikai mamą labai palaiko. Vyras Giedrius – taip pat. Esu laiminga juos turėdama.
Šiais metais tapau Lietuvos freediving–o čempione: su plaukmenimis vienu įkvėpimu baseine į tolį nunėriau 143 metrus, o statikos rungtyje nekvėpuodama vandenyje išbuvau 4 minutes ir 40 sekundžių.
Šeimos į varžybas nesivežu ir prašau, kad jie į mano varžybas nevažiuotų. Freediving-as – tokia sporto šaka, kurioje turi būti maksimaliai susikoncentravęs. Žinoma, ši sporto šaka – ekstremali, bet kaip ir kitos ekstremalios sporto šakos, turi labai griežtus saugos reikalavimus. Kai jų laikaisi, nelieka ir ekstramalumo. Kvėpavimo sulaikymo treniruotes būtinai turi stebėti patyręs asmuo.
– O jūsų vaikai su sportu draugauja?
– Taip. Labai! Mano vyriausiajam Ignui – 16. Jis nuo 6 metų lanko futbolo treniruotes. Grigui – 13. Jis – aistringas badmintono žaidėjas, treniruojasi Palangoje. O Indrajai – 10. Kaip ir Grigas, ji taip pat pakvaišusi dėl badmintono. Jų trenerė Vaida Slušnienė – fantastiška.
– Kas paskatino studijuoti Lietuvos sporto uiversitete?
– Kartais mane kam nors užvaldo didelė aistra (šypteli). Taip nutiko ir su plaukimu. Objektyviai žvelgiant, ko gero, pajutau truputį „užsisėdėjusi“ architektūroje – juk architekte dirbu nuo 2005-ųjų. Nors jau turėjau tris vaikus, bet buvau „užsidegusi“ studijomis Lietuvos sporto universitete – kiekvieną savaitgalį važinėjau klausytis paskaitų į Kauną. Jį baigiau prieš pat Palangos baseino atidarymą 2019 metais.
– Nuostabu iš jūsų girdėti, kad kai kurie vilniečiai atsikėlė į Palangą būtent dėl jos baseino…
– Tai buvo viena iš priežasčių! Pati asmeniškai pažįstu tokių šeimų. Jų vaikai baseine – labai motyvuoti, darbštūs. Šitoms šeimoms Palanga – nereali. Man atrodo, kad mes čia gyvenantys net nesuvokiame, kokį grožį mes čia turime! Man baseinas – Palangos perlas. O trenerės, mano kolegės – fantastiškos, labai profesionalios ir atsidavusios.
– Per karantiną baseinas buvo uždarytas. Lengvai ištvėrėte?
– Be baseino bei vaikų, be vandens buvo nelengva. Bet man karantinas buvo pilnas veiklos ir sporto. Labai norėjau sportuoti – užsirašiau į karate klubą „Okinava“ Klaipėdoje, kurio trenerė – pasaulio čempionė Diana Mačiūtė. Kol buvo karantinas, sportuodavau namuose, prisijungusi prie kitų internetu. Karate – viena naujausių mano aistrų (šypteli). Liepos mėnesį laikysiu egzaminą geltonam diržui su žalia juostele (kyu 5).
– Kai kam gali pasirodyti, kad visos jūsų veiklos – visiškai nesusijusios.
– Man taip neatrodo. Priešingai – viena kitą labai papildo. Freediving-as – absoliuti dėmesio koncentracija, išlikti ramiai ekstremaliose sąlygose, karate – kūno ir dvasios stiprybė, o visų paminėtų savybių labai reikia architektūrinėje veikloje ir kasdienybėje.
– Buvote Valdovų rūmų architektų komandoje, prisidėjote prie Palangos „Ambertono“, gyvenamųjų namų ir butų kvartalo „Kopų žuvėdra“ projektavimo Palangoje. Daug metų dirbate? Ar turite mieliausią savo projektą?
– Kiekvienas projektas – unikalus. Kaip architektė, į kiekvieną projektą žiūriu absoliučiai individualiai, niekada neuždedu konkretaus spaudo. Paminėjote tik kelis mano didesnius projektus, daug dirbu ir su palyginti nedideliais privačiais namų projektais. Jie taip pat man – labai mieli. Daug metų buvau UAB „Neoforma“ architektė.
– Lengva suprasti užsakovą, ko jis ar ji pageidauja?
– Pasakysiu atvirai: ne visada. Natūralu – kaip ir kitose srityse. Laukdama pirmojo susitikimo su žmogumi, norinčiu man patikėti savo būsto suprojektavimą, visada spirgu – taip įdomu! Kai užsakovas perteikia savo mintis ir pasako „Aš jumis pasitikiu“, man tai – neįkainojama.
– Kas būdinga jūsų stilistikai?
– Oi, paprastas, bet sunkus klausimas (juokiasi). Kai matau architektus su savo stipria stilistika bet kuriame jų darbe, neretai pagalvoju: „Gerai tai ar nelabai?“ Svarbiausia – neužgožti užsakovo individualumo. Man itin imponuoja medis, natūralios neryškios spalvos minimalistiniame stiliuje. Bet vėlgi – kitam žmogui, priešingai, norisi daug detalių, ryškių spalvų. Svarbiausia – su užsakovu rasti bendrą kalbą ir atliepti jo pageidavimus.
– Kiek metų jau gyvenate Palangoje?
– Su šeima į Palangą atsikėlėme iš Klaipėdos prieš 11 metų. Mums čia – labai gera. Mūsų sprendimas keltis į Palangą – neabejotinai vienas geriausių.
– O kur augote?
– Gimiau ir užaugau mažame, bet nuostabiame kaimelyje prie Šeduvos, Alksniupiuose. Tarybiniais laikais kaime mes turėjome sveikatos profilaktoriumą su 25 metrų ilgio baseinu, įvairiomis vandens procedūromis ir purvo voniomis. Jame vaikystėje ir išmokau plaukti! (Juokiasi).
– Šių metų pradžioje įsteigėte mažąją bendriją „Orbis projektai“. Kam ji?
– Kai rinkausi pavadinimą savo mažajai bendrijai, norėjau, kad pavadinimas atspindėtų įvairias, visą apimančias mano veiklas. Orbis – pasirodė artimiausias. „Orbis projektai“ apima architektūros ir sporto renginių organizavimą, plaukimo treniruotes.
Foto autorius: Radvilės Kucevičiūtės nuotr.