30 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamente išdirbusiai gydytojai Laimutei Ežerinskienei, kuri yra ir šios įstaigos vadovė, vasara reiškia ne tik atostogas, bet ir daugiau rūpesčių. „Kiekviena vasara mums – ypatinga, nes pacientų srautai pas mus padidėja tris ar net keturis kartus“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“ sakė L.Ežerinskienė.
– Dėl kokių sveikatos bėdų atostogautojai dažniausiai kreipiasi į jūsų įstaigą, kurią žmonės pagal seną įprotį vis dar pavadina Palangos ligonine?
– Vasarą didžioji dalis mūsų pacientų – tikrai ne palangiškiai. Poilsiautojai dažniausiai atvyksta patyrę įvairiausių traumų. Žmonės per atostogas itin atsipalaiduoja – eina per gatvę nesižvalgydami, nemažai traumų sukelia, o ir patys patiria paspirtukų, dviračių, keturračių, motorolerių vairuotojai.
Patyrusių šilumos ir saulės smūgį, nudegusių saulėje – taip pat daug. Kai kurie žmonės greičiausiai galvoja, kad atvažiavę į Palangą per dieną ar dvi čia „sugriebs“ saulės už visus metus. Saulės vonias reikia dozuoti, o odą būtina saugoti. Ledai, vaisiai, saldūs gėrimai vilioja bites ir širšes. Įgėlus dalį žmonių ištinka alerginės reakcijos. Kai kuriems – labai stiprios, įvyksta anafilaksinis šokas. Įgelta vieta gali stipriai ištinti, skaudėti.
Ne paslaptis, kad nemažai bėdų kurorte įvyksta nesaikingai ir neatsakingai vartojant alkoholį.
Esant karštam orui, ypač lepinantis paplūdimyje, būtina gerti daug vandens, kad organizmo neištiktų dehidratacija.
– Iki šiol nepaminėjote pacientų su virškinamojo trakto nusiskundimais.
– Su tokiais pacientais susiduriame kiekvieną vasarą, bet jų palyginti – nedaug. Tokias bėdas sukelia nesaikingas valgymas, apsinuodijimai.
– Neretai pacientai jau atsiveža savo ligas į pajūrį.
– Iš tiesų, nemaža dalis mūsų pacientų – terapiniai, kuriems atostogų metu paūmėja lėtinės ligos. Atvažiavę į Palangą, jie neretai atsipalaiduoja, nesilaiko savo gydytojų nurodymų, režimo. Dėl to dažnai sulaukiame pacientų su širdies ritmo sutrikimais, hipertenzija, stenokardija, infarkto ir insulto atvejų.
Kai kurie atostogautojai atvyksta su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, lėtine obstrukcine plaučių liga, astma. Neretai žmonės užmiršta atsivežti inhaliatorius.
– Žinau, kad itin jautri jūsų pacientų grupė – mamos. Ar galite jas nuraminti, kad, ištikus bėdai, jūsų ligoninėje vaikas gaus visą būtiną pagalbą?
– Vasarą didelė mūsų pacientų dalis – vaikai. Kai po 18 val. pirminės sveikatos priežiūros centrai užsidaro, tiek palangiškiai, tiek svečiai iš kitų miestų su vaikučiais atvyksta pas mus. Suteikti jiems paslaugas mums pavyksta sutelkus personalą bei pasinaudojant Palangos miesto savivaldybės remiamomis programomis. Visi vaikai pas mus gauna visą būtiną pagalbą. Kaip minėjau, turime budinčius pediatrus. Bet mūsų departamentas neturi vaikų ligų skyriaus – negalime vaikų guldyti į ligoninę. Tačiau esant bent mažiausiam įtarimui ar didesnei bėdai, mūsų budintis pediatras siunčia vaikus į kitas artimiausias ligonines Klaipėdoje, Kretingoje, kur gydomi vaikai. Esant blogesnei ar blogai būklei, visada kviečiama greitoji pagalba mažąjį ligonį pervežti. Kitais atvejais patys tėveliai vaiką nuveža į minėtas ligonines. Sprendimus priimame kartu.
– Matyt, ir iš kai kurių suaugusiųjų tenka jums išgirsti: „Vežkite mane į Klaipėdą“.
– Visko būna. Pacientas turi teisę pasirinkti gydymosi įstaigą. Kai pacientas pageidauja paslaugą gauti kitoje gydymo įstaigoje, rašome siuntimą – pacientas greitosios pagalbos automobiliu ar pats vyksta į ją.
– Ar vasarą sulaukiate medikų iš kitų savivaldybių, gydytojų rezidentų pagalbos?
– Taip. Vasarą įdarbiname budinčius pediatrus, turime daugiau slaugytojų.
– Ar Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentas pastaruoju metu sulaukė naujų medikų? O kokių specialistų ieškote?
– Labai norėtumėme sustiprinti Ambulatorinio – konsultacinio skyriaus grandį. Kviečiame dirbti gydytoją endoskopuotoją, neurologą, chirurgą. Džiaugiamės, kad mūsų kolektyvą neseniai papildė gydytojas echoskopuotojas, kuris atlieka įvairių organų echoskopijas. Neseniai ligoninėje pradėjo dirbti iš Vilniaus į Palangą atvykusi gyventi gydytoja anesteziologė-reanimatologė.
– Jūs ligoninėje jau dirbate daug metų, tiesa?
– Palangos ligoninėje pradėjau dirbti 1991-ųjų lapkritį. Iki šiol gerai čia atsimenu savo pirmąjį pacientą. Apie devynerius metus dirbau vien reanimacijoje. Nuo 2000-ųjų esu Bendrosios terapijos skyriaus vedėja. Nuo 2016 metų vasaros užimu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovės pareigas.
– Neabejoju, kad kai kurios jūsų pacientų istorijos jums giliai įstrigo į atmintį.
– Tiesa. Skaudžiausios ir įsimintiniausios yra tos, kai žmogus dėl savo ar savo artimųjų neatsakingumo, neatidumo neteko gyvybės. Prisimenu, kažkuriais metais atvežė jaunuolį be gyvybės ženklų. Vaikino atgaivinti nepavyko. Teismo ekspertizė parodė, kad jis mirė nuo narkotinių medžiagų. Kito jauno paciento nepavyko atgaivinti po skendimo tvenkinyje Vydmantuose (Kretingos rajone, – aut. past.). Gerai prisimenu dvejų metų vaikutį, kuris, išgėręs močiutės vaistų, užgeso atvežtas pas mus. Įstrigo skendusio dvejų su puse metų vaiko istorija. Mama su vaikučiu ant rankų tiesiog išbėgo ant plento… Nors jį pradžioje mums pavyko atgaivinti, buvo skubiai išgabentas į kitą ligoninę, ko kelių parų jo gyvybė užgeso. Tai – tik dalis skaudžių, tragiškų istorijų.
– Jeigu leistumėte atmintinę, ko nedaryti atostogų metu, kokius įspėjimus būtinai į ją įrašytumėte?
– Svarbiausia – saikas ir atsakomybė. Jeigu įmanoma – visai atsisakyti alkoholio. Prisiminti, kad saulė gali būti ir priešas. Važiuojant – saugoti kitus. Vaikščiojant – likti atidiems ir žvalgytis, ypač vietose, kur pėstieji dalijasi taku su dviratininkais ar paspirtukininkais.
– Regis, COVID-19 – kaip nebūta. Ar dar turėtumėte rekomendacijų šiuo klausimu?Ar vis dar reiktų laikytis atstumo, ypač nuo kosinčių?
– Koronavirusas niekur nedingo. Išlaikyti deramą atstumą visada yra gerai. Ne tik koronaviruso pandemijos metu. Suprantu, kad kaukės kai kuriuos žmones erzina, bet visiems privalomai dėvint kaukes, gerokai sumažėjo kitų respiratorinių infekcijų. Patarčiau ir toliau laikytis rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną kosint ar čiaudint.
– Gal kas nors šiuo metu, kai kalbamės, jau dedasi krepšį kelionei į pajūrį. Kokias medicinines priemones, vieną kitą tabletę siūlytumėte įsidėti į jį?
– Nieko nauja labai nepasakysiu – kiekvienas yra skaitęs atmintines keliautojams. Nepakenktų, pavyzdžiui, pasiimti paracetamolio – jis tinka ir temperatūrai malšinti, ir nuo skausmo. Pleistrų, binto, kad, ištikus bėdai, jie būtų po ranka. Vieną ar kitą fermentinį preparatą sutrikus virškinimui, ypač turintiems lėtinių gastroenterologinių ligų. Kitam žmogui neprošal gali būti skausmą malšinantys preparatai – ilgiau pavaikščiojus, gali atsirasti sąnarių ar kitų skausmų. Vienos taisyklės nėra, kiekvienas žino savo individualias problemas.
– Ko palinkėtumėte visiems atostogautojams?
– Šiltos, gražios, saugios ir smagios vasaros. Ir būti sveikiems.
LT – FOTO nuotraukoje: Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento gydytoja Laimutė Ežerinskienė