Lietuva ir Prancūzija – dvi skirtingos, bet kažkuo labai artimos šalys. Kūryba ir menas leidžia žmonėms priartėti vieniems prie kitų, skirtingos kultūros tampa įkvėpimo šaltiniu bendriems projektams.
Štai, daug metų Prancūzijoje gyvenanti fotografė, įvairių projektų iniciatorė Neringa Greičiutė į Panevėžio gimtadienio šventę atvežė gatvės teatro aktoriaus Benoît Briand spektaklį. Ten ir susipažino su Palangos „Grubiojo“ teatro režisieriumi Virginijumi Miliniu, kuris pakvietė prancūzus tęsti kelionę Lietuvoje ir atvykti į Palangą.
Prancūzų aktorius parodė performansus Palangos kurhauze, Grafų Tiškevičių alėjoje ir Šventosios pėsčiųjų aikštėje, susitiko su „Grubiojo“ teatro aktoriais. Neringa ir Benoît susižavėjo teatro trupės kūrybiškumu – sužinojo, jog palangiškių teatro repertuare yra dvi prancūzų dramaturgų pjesės – ir pakvietė juos improvizuoti Prancūzijoje. Supažindino su Prancūzijos lietuvių bendruomene „Balta“ ir pasiūlė vietiniams lietuviams parodyti „Grubiojo“ teatro spektaklį „Tanato viešbutis“. 2023 metais „Grubusis“ teatras paminėjo savo kūrybinės veiklos 30-metį, todėl kūrybinė kelionė į Prancūziją buvo pati gražiausia dovana. Teatro parodytas spektaklis Liono lėlės teatre subūrė Prancūzijoje gyvenančius lietuvius į šiltą susitikimą. Vėliau palangiškių kūrybinė kelionė tęsėsi su teatro improvizacijų mokymais viduramžių dvasia alsuojančiuose miesteliuose Prancūzijos pietvakariuose: Brioude, Lavaudieu, Chilhac.
Teatro improvizacijų mokytojai Benoît Briand ir Pauline šmaikščiai nuteikė pasakydami: „Vaidinti gali visi, net aktoriai, vaidinti galima bet kur, net ir teatre“.
Įspūdžiais dalinasi režisierius Virginijus Milinis: „Mokymų metu pajutome malonumą kurti drauge, mokėmės liberaliai priimti partnerio kitoniškumą, patikėjome, jog galime laisvai (kad ir nepatogiai) judėti arba tiesiog būti viešoje erdvėje, būti „dans le moment present“ (liet. būti dabar). Impro teatro žaidimai sukėlė daug juoko, klegesio, provokavo reikšti emocijas bei intensyviai sakyti impresijas. Impro teatro kūno kalba leido sėkmingai komunikuoti su mūsų trupėje dalyvavusiais dviem prancūzų aktoriais – gatvės mimu Jonu (toks vardas) ir repere Koko… Teatro aktoriai meistriškai (iš kur jaunuoliams tiek drąsos) improvizavo viešose senamiesčių erdvėse. Išgyvenome tokį gyvenimo momentą (gal tai antikinio katarsio reinkarnacija), kai atrodė, jog kurdami atostogaujame ir atostogaudami kuriame. Pasijutome, jog esame to paties DNR – giminystės ratas išsiplėtė. Tai buvo savaitė emocijų, bendrystės patirties, pažinimo savęs ir kito. Prancūziška viduramžių aplinka mus mistiškai užbūrė ir, žinoma, žmonės, kuriuos sutikome: laisvi, linksmi, nuoširdūs, tolerantiški, dėmesingi ir, aišku, ekologiški.“
PALANGA LIETUVOS SEZONE PRANCŪZIJOJE
Palangos kultūros centro bendruomenė toliau tiesia kelius ir mezga dialogą su Prancūzija. Šiemet viename svarbiausių Lietuvos pristatymo užsienyje renginių – Lietuvos sezone Prancūzijoje tarp 105 atrinktų projektų matomas ir Palangos vardas. Sezono šūkis – „Kitas tas pats“, prancūziškai skambantis kaip „Se voir en l‘autre“ (liet. matyti save kitame).
Įkvėpti Prancūzijoje gyvenusio skulptoriaus A. Mončio kūrybos, Palangos kultūros centro kamerinis choras ir folkloro ansamblis „Mėguva“ kartu su lietuvių kompozitoriumi Linu Rimša ir režisieriumi Alvydu Šlepiku kuria multikultūrinę oratoriją. Joje montuojami švilpiai, karnavališkas kaukių performansas, tekstai, skulptoriaus dainuotų ir tradicinių žemaitiškų dainų bei kalnų giesmių gilybė, prancūziškų melodijų vingrumo elegancija, perkusijos įvairovės, tradicinių žemaitiškų ir prancūziškų instrumentų panašumai. Oratorija tai tik viena iš projekto „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ veiklų, kuri bus pristatyta spalio mėnesį Laone ir San Žil Krua De Vie miestuose. A. Mončio asmenybė ir kūryba kaip tiltas, jungiantis lietuvių ir prancūzų kultūras, kiekvienas gali atrasti sau kažką artimo neskiriant nei amžiaus, nei tautybės, nei lyties.
Šis bendras Palangos kultūros centro, Palangos miesto savivaldybės, Antano Mončio namų-muziejaus, Palangos miesto partnerio Prancūzijoje San Žil Krua De Vie projektas su įvairiomis veiklomis kvies lietuvius ir prancūzus surasti bendrų vaizdinių, garsų ir skonių pasaulį. O kas toliau, Prancūzija, „mon amour“ (liet. mano meile)?