Lėtai, bet užtikrintai Palangos „Grubusis“ teatras artėja prie savo įspūdingojo 30-ojo jubiliejaus 2024-aisiais. Jo įkūrėjas, teatro režisierius Virginijus Milinis atsakė į „Lietuvos pajūrio“ klausimus.
– Palangos „Grubusis“ teatras spalio pabaigoje pakvietė į premjerą „Marso naujienos“. Simboliška, kad lygiai prieš metus medinė Kurhauzo dalis taip pat buvo atidaryta su teatro spektakliu „Laikykis, Vydūne!”. Kaip parinkote abu spektaklius? Jų pavadinimus?
– Aš kuriu spektaklius – sutapimus pastebėjo kiti.
– Ar buvo lengva spektaklio paieška?
– Labai svarbu turėti gerą medžiagą, kurią paskui galėtum pateikti žiūrovui ir kuri leistų parodyti kūrybines galias, improvizuoti. Teatre svarbu turėti gerą dramaturgiją. Atradęs „Marso naujienas“, nujaučiau, kad turi būti įdomu. Atmetant visą egocentrizmą, reikia statyti spektaklį, kuris tave, kaip menininką, jaudina. Visada turiu sekti savo pulsą, bendruomenės pulsą, pasaulio pulsą. Kūrinys turi atitikti ir mano vertybes. Šiuo metu man svarbios temos – klimato kaita, ekosistema, gamtos atšilimas – plėtojamos ir spektaklyje. Pats daug važinėju dviračiu, mėsos vartojimą sumažinau iki minimalaus. O spektaklio scenarijų pats adaptavau per ilgąjį karantino laikotarpį.
– Prieš spektaklio „Marso naujienos“ premjerą sakėte: „Atmetant visą egocentrizmą, reikia statyti spektaklį, kuris tave, kaip menininką, jaudina. Visada turiu sekti savo pulsą, bendruomenės pulsą, pasaulio pulsą.“ Ar jūsų pulsas visada „dirba“ sinchroniškai su pasaulio, kuriame vyksta kultūriniai, ideologiniai ir kitokie karai, pulsu?
– Smalsumo, stebėjimosi dėka susiformavo pasaulėžiūra, kuri kartais kontrastuoja, kartais koja kojon žengia su pasauliu.
– Ar su žmona Rita, „Grubiojo“ teatro aktore ir jūsų bendrasiele (taip rašė „Palangos tiltas“, žurnalo „Lietuvos pajūris“ turinio partneris, – aut. past.), tariatės dėl naujų spektaklių fabulos, pavadinimų, vaidmenų aktoriams parinkimo?
– Taip.
– Ar pasikeitė „Grubiojo“ teatro misija per daugiau kaip dešimt metų?
– Misija nepasikeitė, tik plečiasi teatrą kuriančiųjų suvokimas: kas yra vaidyba, kaip aktorius turi kurti ir t. t.
– Ar teatras turi būti politiškai korektiškas? Esate sakęs, kad kūrinys turi atitikti ir jūsų vertybes.
– Teatras turi būti aktualus: pastebėti tai, ką ne kiekvienas įžiūri. Jam, teatrui, nėra „nepatogių“ temų. Nepatogu būna tik žiūrovui, kupinam įvairų kompleksų, fobijų, kaukių.
– Kuo jums pačiam unikalus „Grubusis“ teatras? Net šalies masteliu?
– Savo ilgaamžiškumu – artėja 30-metis.
– Ar esate skaičiavęs, kiek esate pastatęs spektaklių su Palangos „Grubiuoju“?
– Neskaičiuoju, bet apytikriai – kiek metų, tiek spektaklių.
– Ar yra nors vienas ypač įstrigęs į širdį? Kodėl?
– Brangiausias – paskutinis spektaklis „Marso naujienos“.
– O pasakykite sąžiningai, ar būta tokių, kurių geriau būtumėte nesiėmęs? Kodėl?
– Dabar kai kurių nestatyčiau, bet tada (kai juos stačiau, – aut. past.) atrodė kitaip.
– Jūs – ir lietuvių kalbos mokytojas (V. Milinis tuometės valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose yra baigęs lietuvių kalbos ir režisūros studijas, – aut. past.). Ar lengvai į savo spektaklių kalbą įsileidžiate naujadarus, svetimybes? Ar kuriate naujus žodžius atskiriems spektakliams?
– Mokau aktorius taisyklingos tarties. Kad ir barbarizmą aiškiai ištartų.
– Gyvename laikais, kai viską skrupulingai iki cento suskaičiuojame. O kiek kainuoja pastatyti spektaklį? Pavyzdžiui, paskutinįjį, „Marso naujienas“?
– Visais laikais teatras iš minimumo siekė išspausti maksimumą. Tai – kūrybos aksioma.
– Kokia yra jūsų aktorių „uždegimo ir užvedimo“ formulė? Juk turbūt natūralu, kad būna dienų, kai „nesivaidina“, ar ne? Ar profesionalumo požymis yra puikiai vaidinti ir kai „ne tavo diena“?
– Sukurti tiesos iliuziją. Žiūrovas tik ir laukia, jog juo manipuliuotų.
– Ar dabar, „Facebook“ ir „Instagram“ laikais, jums lengviau ar sunkiau suburti aktorių kolektyvą? Kodėl?
– Taip. Lengviau. Visi mūsų aktoriai vaidina savanoriškai, negaudami atlygio. Tai parodo, kokie jie yra nesavanaudiški, kiek savyje turi gėrio, grožio, empatijos, atjautos.
– Ar domitės „Grubiojo“ teatro aktorių likimais? Kiek jų liko teatre, palikę Palangą? Kiek jų pasirinko teatro dalykų studijas?
– Su visais, pasirinkusiais teatralo kelią, palaikome ryšius.
– „Marso naujienose“ vaidino jaunieji aktoriai Domantas Vaitkus ir Gabija Vaitkutė, Palangos mero Šarūno Vaitkaus vaikai. Ar jie talentingi ar labai talentingi?
– Visi trupės aktoriai – savanoriai ir talentingi.
– Ar prisipažintumėte: kaip dažnai „supsichuojate“ dirbdamas su aktoriais? Kas tuomet būna?
– „Tik ginčuose gimsta tiesa“. Ne mano žodžiai, o A. de Sent-Egziuperi.
– Jumyse daugiau ciniko ar Dievo?
– Berods, mes šeštąją pasaulio kūrimo dieną nulipdyti pagal autoriaus paveikslą…
– Jūs gimėte Sargėnų kaime, Panevėžio rajone. Dažnai grįžtate į gimtinę?
– Pagal galimybes. Vieniems – dažnai, kitiems – ne.
– O kas jus Palangoje erzina?
– Stengiuosi nesierzinti.
– Su žmona Rita turite du sūnus, 30-metį Kristijoną ir 24-erių Pijų. Ar jie – teatro pasaulyje?
– Kristijonas, kuris, beje, vaikystėje vaidino mūsų, o vėliau „Atžalyno“ teatre, – chirurgas, Pijus – IT specialistas.
– Kuo ypatingos „Grubiojo“ teatro repeticijų sąlygos?
– Dabar sąlygos, kaip jau daug metų kituose Lietuvos teatruose, – puikios.
– Po „Marso naujienų“ „Grubusis“ teatras atgaivina prieš karantiną sėkmingai gyvavusį spektaklį „Tanato viešbutis“ pagal žymaus XX a. prancūzų rašytojo klasiko Andrė Maurois novelę „Mirties pensionas“. Kuo jis jums svarbus?
– „Dar daugiau teatro“ – tokiu vidiniu imperatyvu šiuo metu gyvena teatro kūrėjai. „Mirties pensionatas“ – ypač aktualus šiandien, kai savižudybių skaičius drastiškai didėja. Kai žmogus atsiduria ant bedugnės krašto, mirtis jį grąžina į gyvenimą. Spektaklyje „Tanato viešbutis“ jaunas verslininkas, ištiktas finansinės krizės, praranda mylimąją ir, nebematydamas prasmės gyventi, nusprendžia gyvenimą baigti savižudybe. Jo planą įgyvendinti padeda paslaptingos įstaigos personalas… Bet ar vienintelis kelias yra pasibelsti mirčiai į duris, kad išvystum meilės jėgą gyventi?…
Nuotraukoje: Palangos „Grubiojo“ teatro įkūrėjas ir režiserius Virginijus Milinis, Ritos Milinienės nuotr.