Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė: „Šiandien visiems reikia nusiimti rožinius akinius“ - BLINKEVICIUTE 1

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė: „Šiandien visiems reikia nusiimti rožinius akinius“

Linas Jegelevičius | 2022-07-11

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė žodžių cukrinėje pudroje žurnalui „Lietuvos pajūris“ nevoliojo: „Šiandien visiems reikia nusiimti rožinius akinius: ir pandemija, ir karas Ukrainoje nepraeis be skaudžių pasekmių“.

Kokius socialinius ir socio-ekonominius pokyčius Vakarų ir Lietuvos visuomenėse dėl karo Ukrainoje jūs jau įžvelgiate? Ar, tikėtina, jie gali įvykti? Kas jus neramina?

– Prasidėjus karui Ukrainoje, ko gero, vienaip ar kitaip visi savęs paklausėme: o kas, jeigu…? Mano klausimas buvo toks: kas būtų, jei Lietuva nebūtų ES ir NATO narė? Ir tikiu, kad absoliuti dauguma turime vienintelį atsakymą.

Pagaliau aiškų atsakymą turi ir ES. Įvyko istoriniai lūžiai dėl požiūrio į dabartinę Rusiją. Tai rodo ir faktas, kad pirmą kartą ES finansuoja ginklų ir kitos įrangos pirkimą, tiekimą užpultai šaliai.

Europos Parlamente priimti sprendimai dėl Ukrainos karo pabėgėlių prieglobsčio, dėl finansinės paramos, dėl energetinio savarankiškumo (kaip įmanoma greičiau nutraukti naftos, anglies ir dujų importą iš Rusijos), dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Neseniai mes paraginome kuo greičiau suteikti kandidačių į ES statusą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui.

Europos Parlamentas taip pat balsavo už tai, kad visoje ES būtų uždraustos „auksinės vizos“, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai mainais už investicijas gali gauti pilietybės teises ar leidimus gyventi ES. Priimtas sprendimas dėl priešiškos dezinformacijos sklaidos, kuri iki karo liejosi laisvai.

ES pradėjo aktyviai ginti savo demokratiją. Pagaliau.

Karas Ukrainoje, norime ar nenorime, palietė mus visus, mūsų gyvenimus. ES laukia iššūkis iki minimumo atsisakyti Rusijos žaliavų. Naujoji Vokietijos valdžia su socialdemokratais priešakyje sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Tai kainuos ir Vokietijai, ir kitoms Vakarų Europos valstybėms.

Tai yra ir ES vienybės išbandymas. Man šiek tiek neramu dėl tam tikrų radikalių ir nepamatuotų idėjų. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad Vokietija ir kitos Vakarų valstybės turi atsisakyti Rusijos energetinių išteklių per vieną naktį. Ar pagalvojama, kas atsitiktų su ten gyvenančiais žmonėmis, pramone? Ekonominės suirutės Europoje ir gal net ES griūties labai norėtų ten, Kremliuje.

Iš kitos pusės, vienose valstybėse garsiau, kitose – labai menkai, pasigirsta atviri proputiniški balsai. Pagaliau aišku, kas yra kas.

Iš savo politinės patirties galiu pasakyti, kad politiniai kraštutinumai nepriveda nei prie gerovės, nei prie laimės. Todėl ir sakau: turime būti tvirti ir nuoseklūs. Tokia yra laisvės kaina. Nebegalime pasiduoti Rusijos šantažui, melui ir agresijai.

Šiandien visiems reikia nusiimti rožinius akinius: ir pandemija, ir karas Ukrainoje nepraeis be skaudžių pasekmių. Bus blogai, jei bus leista, kad ši visa našta užgultų paprastų žmonių pečius. Todėl visos vyriausybės ir parlamentai šiandien turi parodyti realų dėmesį gyventojams, parodyti socialinį jautrumą.

Galinga ir visaapimanti socialinė politika, apsauga nuo skurdo ir nepriteklių – štai kokį vienintelį sprendimą matau. Kiekvienas europietis turi pajusti, kad jis rūpi savo valstybei ir Europos bendrijai.

Esate Europos Parlamento Užimtumo ir Socialinių reikalų komiteto narė. Ar Europos Sąjunga turi priemonių paketą padėti bloko piliečiams, kurie netenka ar neteks darbo ir/ar kuriems susimokėti už kasdienines komunalines paslaugas ar maistą tampa ar galimai taps sunku? Ką jūs siūlote?

– Valstybėms narėms leista naudoti Europos atsigavimo fondo, kitų fondų lėšas krizės padariniams sušvelninti. Leista daugiau nei įprasta skolintis. Tai – milijardai eurų.

Valstybės narės didžiąją dalį sprendimų priima savarankiškai: kokius mokesčius nustatyti, kokios kompensacijos, koks minimalus darbo užmokestis ir t. t. Pavyzdžiui, tik trys ES valstybės neturi lengvatinio PVM būtiniausiems maisto produktams. Ne kartą siūliau tokią lengvatą įvesti ir Lietuvoje.

Labai svarbu, kad žmonėms būtų užtikrintos bent minimalios pajamos.

Birželį baigtos derybos tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos dėl deramo minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nustatymo visose ES valstybėse. Užtikrinti teisę į deramą MMA reikalavo Europos Parlamentas.

Direktyvos esmė: visose valstybėse pagal vienodą metodiką vertinama MMA perkamoji galia, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, darbo užmokesčio vidurkio didėjimas.  Valstybės, kuriose silpnai išvystytos kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio, parengia jų skatinimo priemones.

Ar tai svarbu Lietuvai? Svarbu jau vien dėl to, kad deramas minimalus atlyginimas turi būti mokamas net ir krizių metu.

Šiuo metu net 10 procentų ES dirbančiųjų patiria skurdą.

– Estijos prezidentas, su kuriuo neseniai parengiau interviu, pabrėžė susirūpinimą savo tautiečių psichine sveikata po COVID pandemijos. Ar jums tai taip pat atrodo svarbu? Ar Europos Parlamentas yra tam skyręs dėmesio?

– Tai labai svarbu. Dar iki pandemijos Europos Komisijos užsakytoje studijoje teigiama, kad psichologinės sveikatos problemos kamuoja apie 84 milijonus ES gyventojų, situacija prastėja. Milžiniški skaičiai.

Pandemija ir karas Ukrainoje neabejotinai tik dar labiau pablogino situaciją.

Europos Parlamentas dar praėjusiais metais prašė Europos Komisijos pateikti 2021–2027 m. psichikos sveikatos planą. Lieka tikėtis, jog Komisija imsis veiksmų šioje srityje. Parlamentas jau patvirtino finansinius instrumentus, kuriuos būtų galima panaudoti.

– Esate ir Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narė. Ką pavyko šioje srityje pasiekti pastaraisiais metais?

– Išskirsiu kelis darbus.

Patvirtinta direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Moterims tai labai aktualu, nes jos dažniausiai ir prižiūri artimuosius, rūpinasi vaikais. Valstybės privalės užtikrinti, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teisę bent keturis mėnesius išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų, iš kurių du mėnesiai yra neperleidžiami. Taip pat per metus turės būti bent 5 papildomos nedarbo dienos tiems, kurie rūpinasi sunkiai sergančiais ar senatvinių sutrikimų turinčiais giminaičiais.

Svarstoma direktyva, kuria būtų siekiama sugriežtinti vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymą. Moterys juk dirba ne prasčiau nei vyrai. Tačiau vis dar gyvas stereotipas, kad moterys mažiau sugeba, kad apskritai jų vieta „prie puodų ir vaikų“.  

Neseniai komiteto posėdyje pritarėme Komisijos rengiamai vaikų, neįgaliųjų ir kitų asmenų formaliosios priežiūros strategijai, kuri turėtų pagelbėti pirmiausia moterims, kurioms tenka didžiausi rūpesčiai šioje srityje.

Europos Parlamento siūlymu Komisija šiuo metu taip pat rengia naują teisėkūros iniciatyvą dėl kovos su smurtu dėl lyties.

Naujausia žinia: Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai sutarė dėl ES taisyklių, kurios padidins moterų dalį akcijų biržoje listinguojamų įmonių valdybose.  

Kaip ES padeda šeimoms ir vaikams?

– Patvirtinta ES Vaikų garantijų iniciatyva, numatyti finansavimo šaltiniai jai įgyvendinti. Ši iniciatyva numato, kad vaikams turi būti užtikrintas stogas virš galvos, šiltas būstas, maistas, galimybė nemokamai kokybiškai mokytis, lavintis, gydytis.

Kai kam sunku patikėti, bet ES yra 18 milijonų skurstančių vaikų, beveik kas ketvirtam gresia skurdas ir socialinė atskirtis, kas ketvirtas vaikas miega šaltame būste.

ES valstybės iki šių metų kovo vidurio turėjo pateikti Komisijai veiksmų planą iki 2030 m. Kol kas pateikė tik dešimt. Lietuvos tarp jų nėra.

Esu viena iš Vaikų garantijos iniciatyvos autorių ir man neramu, kad dalyje valstybių tai netaptų antraeiliu reikalu. Juk garantijos vaikams – pati geriausia šeimos politika. Ir tai įgyvendinti – gyvybiškai svarbu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to Top