„Ne, Laisvės partija tikrai nesiekia pardavinėti heroino kioskuose, – juokėsi „Lietuvos pajūrį“ išlydėdama Morgana Danielė, Laisvės frakcijos Seime narė, jo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė. – Daug kas ir nepatikės, bet mums taip pat svarbu tautiškumas – nežinodami savo istorijos, ir nežinodami iš kur mes ateiname, negebėtumėme kalbėti apie daugumą šios dienos aktualijų ar net išlikti šiame įvairovės pasaulyje. O kosmopolitizmas, kad ir kaip baisiai jis būtų vaizduojamas, yra neabejotinai geriau nei Rusijos skelbiamas „savas kelias“.
– Kaip atsidūrėte politikoje?
– Jeigu kas nors dar prieš 10 metų būtų pasakęs, kad aš kada nors būsiu aktyvioje politikoje, būčiau pasakiusi: „Oi, ne. Jūs gal išprotėjote?“. Esu baigusi anglų kalbos studijas Vilniaus universitete, turiu du magistro laipsnius – literatūros ir kino, ir Rytų Europos bei Rusijos politikos. Daugiausiai iki patekimo į Seimą dirbau tarptautiniu lygmeniu – narkotikų politikos ir žmogaus teisių klausimais. Jungtinėse Tautose buvau Pilietinės visuomenės Tarybos narė ir jaunimo atstovė narkotikų klausimais. Lietuvoje dirbau Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Kai mane pakvietė dalyvauti Seimo rinkimuose su Laisvės partija, pagalvojau, kodėl gi ne? Jau ilgai dirbau žmogaus teisių klausimais, buvau sukaupusi tarptautinės patirties nuo Afganistano ar Lotynų Amerikos iki Centrinės Azijos ir Rytų Europos. Nusprendžiau, kad tikrai galiu skirti laiko ir jėgų savo šaliai.
– Laisvės partija yra dažniausiai identifikuojama dėl dviejų savo siekių: įteisinti porų, nepriklausomai nuo lyties, partnerystes ir dekriminalizuoti disponavimą nedideliais narkotikų kiekiais be tikslo platinti, taip pat ir kanapėmis. Jums priimtina tokia partijos samprata?
– Laisvės partija – toli gražu ne tik apie tai. Mums labai svarbu stiprinti sveikatos paslaugas ir priklausomybių klausimą spręsti kompleksiškai. Mums svarbūs žmogaus teisių klausimai. Bet man žmogaus teisės – ne tik mažumų tema, kaip kartais siaurai matoma.
Man jų spektras – gerokai platesnis, apimantis ekonominius aspektus, ne tik humanistinius. Kitaip tariant, neapgintos žmogaus teisės mums visiems kainuoja! Pavyzdžiui, per ilgos įkalinimo bausmės ir smurtinis elgesys su nuteistaisiais atima iš žmonių galimybes toliau sugebėti normaliai gyventi visuomenėje. Jie yra kalėjimo išmokyti išlikti žeminimo ir smurto aplinkoje, todėl tęsia išmoktą elgesį ir toliau, suka savo nusikaltimų ir kalėjimo ratą. Na, o mes susimokame už šių žmonių nesėkmes, ir mokame ne tik pinigais, bet ir vėl patiriama skriauda.
Deja, Lietuva su priklausomybėmis, ypač sunkiomis, visoje Europoje susiduria labiausiai. Pavyzdžiui, injekcinis (narkotikų) vartojimas Lietuvoje yra kur kas labiau būdingas nei kur nors kitur Europoje. Dėl to ir atitinkamos pasekmės – daugiausia mirčių nuo perdozavimo ir naujų ŽIV, hepatito C atvejų dėl dalijimosi tais pačiais švirkštais. Tai – sveikatos, ne tik atskirų visuomenės grupių ar Laisvės partijos klausimas.
Dabar, deja, žmogų (net sulaikytą su mažu kiekiu narkotikų – aut. past.) bandome „pataisyti“ sulaikydami ar net įkalindami. Pasodiname žmogų į kalėjimą, jis iš jo išeina ir ratas vėl kartojasi. Mes siūlome dekriminalizuoti mažų kiekių narkotikų turėjimą, nes aiškiai suvokiame, kad dabartinis persekiojimas nieko nesprendžia.
Priklausomiems žmonėms, ypač su sunkiomis priklausomybėmis, taip pat paaugliams reikalinga konkreti pagalba, o ne mosuoti jiems Baudžiamuoju kodeksu. Jie nėra kriminaliniai nusikaltėliai. Tai yra sveikatos klausimai, kuriuos reikia spręsti sveikatos priemonėmis, o persekiojimas turi būti nukreiptas į organizuotą nusikalstamumą ir platintojus.
Grįžtant prie jūsų klausimo, man atrodo, kad gerai, jog Laisvės partija yra siejama su šiais klausimais, nes kitos politinės jėgos, kuri taip aiškiai jais pasisakytų, tiesiog nėra.
Mes – už modernią ir vakarietišką Lietuvą. Deja, posovietinės valstybės bruožų dar turime labai daug – turime stipriai pasistengti, kad jų neliktų. Kad, pavyzdžiui, nors nuo kaimynės Estijos minėtais klausimais labai neatsiliktumėme – ji žengia tvirčiau ir aiškiau.
Žinoma, mane truputį liūdina, kad kiti mūsų darbai, kurie taip pat yra labai svarbūs, nesulaukia tiek daug dėmesio nei iš visuomenės, nei iš žiniasklaidos.
– Esate Sveikatos komiteto narė ir jo Psichikos sveikatos pakomitečio narė. Kai pernai šnekinau Estijos prezidentą, paklaustas, kokius savo visuomenės iššūkius jis ypač išskirtų, mano nuostabai, jis įvardijo estų psichikos sveikatą. Ar jums psichikos sveikata svarbu tik narkotikų vartojimo kontekste?
– Tikrai ne. Bet priklausomybė dažnai yra nerimo, depresijos pasekmė. Priklausomybė – viena iš psichikos ligų.
Koronaviruso pandemija buvo didelis iššūkis visų psichikos sveikatai. Po jos buvo padidintas visuomenės sveikatos biurų, psichikos sveikatos centrų finansavimas visoje šalyje.
Man itin svarbi ilgalaikė perspektyva. Mano įsitikinimu, kiekvienam politikui ji turėtų būti svarbiausia. Vykstant sveikatos sistemos, kurios dalimi yra psichikos sveikata, reformai, labai svarbu pasižiūrėti, kokių paslaugų reikėtų atskiriems regionams, ar racionaliai panaudojame lėšas ir panašiai.
Džiaugiuosi, kad šioje Seimo kadencijoje, Laisvės frakcijos iniciatyva, Klaipėdoje atidarėme Pagalbos vaikams ir šeimoms skyrių. Jis toks pirmasis Vakarų Lietuvoje. Laisvės frakcijos pastangomis, priklausomybės sričiai Seimas skyrė du papildomus milijonus eurų.
Deja, priklausomi žmonės – itin stigmatizuoti. Nors tokių žmonių yra beveik kiekvienoje šeimoje, daugeliui politikų atrodo nepopuliaru dėl jų stengtis ką nors daryti. Taigi, nuolat stoviu psichikos sveikatos priklausomybių srities sargyboje Seime.
– Kai kam Laisvės partija – globalizacijos ir kosmopolitiškumo vėliavos nešėja. O tautiškumas „Laisvei“ svarbu? Ar galima juos suderinti?
– Priešpriešos čia nematau. Tautiškumas mums svarbu, nes nežinodami savo istorijos, ir nežinodami iš kur mes ateiname, negebėtumėme kalbėti apie daugumą šios dienos klausimų. Stipraus identiteto reikia, kad galėtume išlikti įvairovės realybėje. Tačiau Lietuva yra ir globalaus pasaulio dalis, globalizacija mus nuolat keičia. Manau, kad, kalbant apie politiką, mums turėtų būti svarbus globalus kontekstas – laimėti turi globalūs pavyzdžiai ir idėjos. Tarkime, Rusija, kuri skelbia pasirinkusi „savo kelią“, šiandien yra tiesiog labai pavojinga, išprotėjusi ir „užzombinta“. Ji iki šiol gyvena už geležinės uždangos. Jos „savas kelias“ – tai globalizacijos atmetimas, rodymas kaip priešo, ir tai ją pavertė nenuspėjama valstybe su iškrypusia ideologija.
– Kaip dažnai atsiduriate pajūryje? Ir kas jums, įstatymų leidėjai, svarbu jame?
– (Juokiasi). Nedažnai aplankau pajūrį. Kai galvoju apie jį, man pirmiausia aktualu Baltijos jūros tarša. Apskritai kalbant, Lietuva turėtų stipriau palaikyti Europos žaliąjį kursą ir būti aktyvesnė saugant Baltijos jūrą. Aš asmeniškai pritariu verslinės žvejybos Baltijos jūroje ribojimams. Galbūt Lietuva galėtų save labiau pristatyti kaip trofėjinės žvejybos šalį? Mano svainis – aistringas žvejys, o pusbrolis – televizijos laidos žvejams vedėjas, tad įsiklausau į jų nuomones (šypteli). Ir man vaikystėje teko su seneliu meškerę prie vieno tvenkinio Aukštadvaryje laikyti – vis zyzdavau, kad neįdomu ir noriu namo (juokiasi). Žinoma, yra labai svarbu išlaikyti mūsų bioįvairovę.
– Šių metų pradžioje tapote mama, tačiau jau po kelių savaičių grįžote dirbti į Seimą, palikdama vyrą namuose su kūdikiu. Kaip jums sekasi derinti įstatymleidystę su motinyste? Ar jūsų vyras nepabamba dėl tokio jūsų sprendimo?
– Gal būtume ir kitaip vaiko priežiūra pasidaliję, bet pagal dabartinius įstatymus Seimo narė negali išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tiesiog neleidžiama pusantrų metų nebūti Seime! (Šypsosi). Aš aistringai palaikau tėčius, išeinančius vaiko priežiūros atostogų. Mama su vaiku visada turi ypatingą patirtį – jį išnešioja, gimdo, žindo. O tėtis tą ryšį turi sukurti – geras tėtis turi išmokti vaiką ir išmaudyti, ir maistuką jam pagaminti, ir pas gydytoją užregistruoti ir nuvesti. Beje, gydytoja, matyt, tradiciškai, žinutes apie apsilankymą su vaiku pas ją siunčia man, o ne tėčiui! (Šypsosi). Kai žiūriu į mūsų keturių mėnesių (interviu vyko gegužės antroje pusėje – aut. past.) sūnų, absoliučiai pasitikiu savo vyru – jis yra puikus tėtis. Daugumą dalykų jis išmano geriau už mamą! (Juokiasi). Svarbiausia – ir vaikelis labai laimingas su tėčiu.
– Ar save ir toliau matote politikoje?
– Mano motyvacija būti politikoje ir siekti pokyčių tik padidėjo – mūsų šalyje toli gražu ne viskas yra gerai. Kalbant apie jau minėtą narkotikų politiką Lietuvoje, mes labai toli dar nuo Vakarų ir visos Europos. Manau, kad Laisvės partija turi geras politines perspektyvas – Lietuvoje jau užaugo pirmoji mūsų Nepriklausomybės karta, kuri yra labai globali, europietiška, progresyvi ir moderni, kuriai lengviausia save, savo pasaulėžiūrą identifikuoti būtent su mumis. Tačiau tokių žmonių turime įvairiose amžiaus grupėse. Ir tai džiugina bei teikia viltį.