„Vakarų Lietuva ir pajūris yra unikalūs, todėl labai džiaugiuosi, kad šiemet Palangoje atidariau visuomenei atvirą biurą“, – taip savo interviu pradėjo Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis. Kodėl Palanga ir kodėl L. Mažylis? Tokį klausimą dažniausiai uždavė lankytojai, užsukę į EP nario biurą, įsikūrusį Palangoje, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Signatarų alėjoje.
– Kodėl Palangoje pasirinkote atverti savo trečiąjį biurą Lietuvoje?
– Kadangi du kiti biurai veikia Vilniuje ir Kaune, tiksliai žinojau, kad trečiasis tikrai bus Vakarų Lietuvoje. Bet kartu norėjosi, kad pavyktų pasiekti ne tik pajūrio gyventojus, o ir visą Lietuvą. O Palanga tam – labai tinkamas taškas. Galimybė įsiklausyti į savo piliečius svarbi ne tik man, bet ir mano atstovaujamai Europos liaudies partijos frakcijai. O kur kitur, jei ne Palangoje, galiu susitikti su lietuviais iš viso pasaulio?! Ypač vasarą, o savaitgaliais – ir ištisus metus.
– Kokias veiklas planuojate Palangos biure?
– Palanga visais laikais buvo visuomeniškai, kultūriškai ir netgi politiškai svarbi vieta. Taip, žmonės čia atvažiuoja pailsėti nuo savo kasdienių darbų, bet kaip tik čia kyla pačios šviesiausios, dinamiškiausios ateičiai idėjos. Kitas dalykas – visais laikais tas kultūrinis, visuomeninis gyvenimas, kuris ilgus mėnesius vyksta Lietuvos sostinėje, vasarą atkeliauja į kurortą. Savo Europos liaudies partijos frakcijai atstovauju Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Pavyzdžiui, Baltijos jūros tarša yra svarbi visos Europos problema – tai vidinis ES „ežeras“, prie kurio yra dar septynios valstybės. Tikiu, kad pavyks suorganizuoti ne vieną svarbią iniciatyvą ir renginį. Kartu biuras Palangoje veikia ir kaip informacinis centras. Čia kviečiu užsukti ir daugiau sužinoti apie mano ir frakcijos veiklą. Palangos miesto gyventojų ir svečių idėjos, iniciatyvos taip pat visuomet laukiamos. Biure jau vyko įvairūs renginiai, pavyzdžiui, paskaita jaunimui „Kaip išlaikyti sveiką protą netikrų naujienų kontekste?“. Pristatyta aktyvių Sąjūdžio dalyvių Dangirutės ir Rimgaudo Maleckų fotografijų paroda „Fotografikos abstrakcijos“. Ne kartą Signatarų alėjoje gyvai pristačiau būtent Vasario 16-osios Signatarų autografų parodą, priėmiau miestiečius ir svečius.
– O pati vieta, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Signatarų alėja, Jums taip pat simbolinė, tiesa?
– Aišku, Vasario 16-oji man ypač svarbi. Šalia savo tiesioginės veiklos EP, tiek man, tiek ir mano Europos liaudies partijos frakcijai svarbu istorinė atmintis. Vien šiemet surengiau Vasario 16-ajai skirtą parodą, Lietuvos Tarybos veiklą priminiau konferencijoje apie mūsų valstybės pripažinimą 1918 m. kovo 23 d. Be to, kartu su savo frakcija Europos Parlamente organizavome iškilaus Vokietijos politiko, gilaus demokrato, Lietuvos nepriklausomybės rėmėjo Matthias Erzberger 100-osioms mirties metinėms skirtą renginį. Lietuvai minint masinių trėmimų 80-metį, šia proga parengiau parodą iš tremtinių laiškų, siųstų į Kauną Mažylių šeimai. O juk Palanga istoriškai yra tiesiogiai susijusi su keleto Signatarų biografijomis. Tarpukariu miesto gyventojai puikiai kalbėjo vokiškai – tai buvo itin svarbu diplomatijai. Vokiečių kalbos tuometinėje Palangos progimnazijoje mokėsi ir būsimi Akto Signatarai: Antanas Smetona, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys ir Steponas Kairys. Čia buvo Kuršo gubernija, joje buvo visiškai kitokia tvarka, nei Vilniaus gubernijose, kurias caro Rusija traktavo kaip vietą, kur reikia taikyti priespaudą. Čia buvo laisvesnis režimas. Tas išsilavinimas, kurį gavo šie keturi žmonės, buvo nepaprastai svarbus, rengiant Lietuvos Tarybos 1917–1918 m. dokumentus (tarp jų ir patį Vasario 16-osios Aktą), atstatant Lietuvos valstybę ir išgaunant jos pripažinimą iš Vokietijos pusės.
– Grįžkime prie aplinkosaugos temos ir Jūsų veiklos EP. Nuo pat Jūsų kadencijos pradžios ES vis kalbama apie Europos „žalinimą“. Nuo ko reikėtų pradėti kovą su šylančiu klimatu?
– Aš pradėjau nuo bičių! Taip nutiko, kad pirmoji mano užduotis Europos liaudies partijos frakcijoje buvo atstovauti pozicijai dėl bičių apsaugos. Gi, jei neliktų bičių, galiausiai neliktų ir mūsų. Šiemet turėjome išskirtinį renginį Parlamente – bičių savaitę, kur moderavau diskusijas. Kartu rengiau ir konferenciją apie Lietuvos bitininkystės tradicijas ir inovacijas. Kaip pastebėjo joje dalyvavęs dr. Algirdas Amšiejus, Lietuvos bitininkystė ypatinga jau vien dėl gana trumpo „darbingo“ bičių laiko, pačių apdulkintojų rūšių įvairovės. Bitininkas pristatė ir Lietuvoje atliekamus DNR tyrimus, kurie padeda atkurti vietinės – Europos tamsiosios – bitės genus. Ši mokslininkų veikla smarkiai prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo ne tik Lietuvos, bet ir viso kontinento mastu. Be to, mes bičių produktus panaudojame apiterapijoje – šis gydymo būdas pernai buvo įteisintas Lietuvoje. Tai tikrai pažangus požiūris, panašiai privalo elgtis ir kitos valstybės. Kaip mano organizuoto renginio metu kalbėjo apiterapeutas Povilas Rimkus – dar 1990–1998 m. vykdytų tyrimų Lietuvoje rezultatai parodė, kad bičių produktai teigiamai veikia onkologinių ligonių imuninę sistemą. Taigi, siekiant apsaugoti bičių, kurių veikla ir produktai yra tvarūs ir naudingi, rūšis – pokyčių reikia.
– Užsiminėte apie onkologiją. Į Lietuvos pajūrį žmonės atvyksta vėžio reabilitacijai… Papasakokite, kaip ES šiuo metu sekasi kovoti su šia liga?
– Kova su vėžiu yra vienas svarbiausių Europos liaudies partijos frakcijos prioritetų. Dėl mano politinės grupės atkaklumo ir iniciatyvos Parlamente buvo įsteigtas kovos su vėžiu komitetas. Man pavyko tapti šio komiteto nariu, ne kartą jame pasisakiau, teikiau siūlymus. Esu dėkingas, kad dirbdamas komitete turėjau išskirtinę galimybę konsultuotis su savo bičiuliu nuo vaikystės ir tikru ekspertu, gydytoju akademiku prof. Limu Kupčinsku.
Labiausiai gilinausi į ligos prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo klausimus. Lietuvoje bei visoje Rytų Europoje mums trūksta suvokimo apie gyvenimo būdo, žalingų įpročių įtaką vėžiui. Kitas iššūkis – kaip nustatyti vėžį dar ankstyvoje stadijoje, kad įveikti būtų lengviau? Aš kaip vieną esminių įrankių matau patikros programas, tokias kaip Lietuvoje siūloma galimybė nemokamai tikrintis dėl gimdos kaklelio ar prostatos vėžio. Komitete iškėliau klausimą ir dėl finansavimo kovai su hepatitu C. Ši infekcija turi tiesioginę įtaką kepenų vėžiui, todėl reikia diagnostikos programos. O tam būtina skirti lėšų. Kartu su Lietuvos medikais ir kitais mūsų šalies atstovais EP kreipėmės į Seimą bei Sveikatos apsaugos ministeriją dėl nemokamų hepatito C patikros programų. Visgi, kovojant su vėžiu, didžiausias dėmesys krypsta į jo gydymą. Ne kartą akcentavau, kad reikia mažinti biurokratiją keičiantis ligos istorijomis – tai būtina bendriems ligos registrams kurti. Jų dėka, pavyzdžiui, Lietuvos, Austrijos ar Švedijos tyrėjai ir medikai galėtų dalintis šalių praktika. Taip pat girdime istorijų, kaip brangiai mūsų tautiečiams kainuoja nuvykti į kitą ES valstybę vėžio tyrimams, gydymui ar operacijai… Tai turi būti išspręsta! Lietuvos žmonės turi turėti galimybę vykti į Vokietiją gydytis nemokamai, o kiti europiečiai – atvykti pas mus. Juk mūsų specialistų kvalifikacija nė kiek ne mažesnė, o sistemos finansavimas, deja, nepakankamas. Gruodį komitetas patvirtino galutinę strategiją ir baigia darbą. Toliau – tai visos ES atsakomybė.
L. Mažylis pastebėjo, kad aktualių temų, tokių kaip istorinė atmintis, aplinkosauga ir sveikata, veiklai Palangos biure tikrai netrūksta. „Likite sveiki ir 2022-aisiais Jūsų lauksiu Palangoje“, – kvietimu susitikti pokalbį baigė EP narys.