Seimo pavasario sesijoje – taip, taip, nors už lango – jau vasara, tačiau iki liepos pradžios vykusi sesija Parlamente oficialiai vadinosi „pavasario“ – palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas dažniau nei kiti parlamentarai lipo į Seimo tribūną, iš kurios pristatė dvi reikšmingas įstatymines iniciatyvas – joms buvo pritarta. Pirma, pavyko pasiekti, kad savivaldybėms būtų leista pačioms valdyti sporto ir kultūros objektus, kurių statybą jos nors iš dalies finansavo, ir, antra, priimtos griežtesnės baudos sieks sutramdyti triukšmadarius.
–Net 110 Seimo narių balsavus “už”, tik vienam susilaikius, Seimas birželio pabaigoje priėmė įstatymų pataisas leidžiančias pačioms savivaldybėms nevaržomai, nelaužant joms rankų, valdyti savo sporto ir kultūros objektus: baseinus, sporto kompleksus, kultūros sales. Ką jums tai reiškia?
–Esu tikras, tai paskatins verslą labiau investuoti į savivaldybių objektus privačios ir viešosios partnerystės pagrindu, užuot keliems apsukriems verslininkams lyg kokio grobio tykant, kol savivaldybės už savo biudžeto lėšas pasistatys tokius objektus!
Nemaža dalis Seimo narių yra atėjusių iš savivaldos, tad šis klausimas jiems lengviausiai buvo suprantamas. Net ir nemaža dalis liberalių pažiūrų Seimo narių supranta, kad privati iniciatyva nėra absoliutus gėris, o tam tikromis aplinkybėmis, kuomet nėra alternatyvos ar konkurencijos, gali tapti net ir žalinga. Mes jau turėjome karčios patirties, kuomet monopolinis centralizuoto šildymo paslaugos tiekimas buvo atsidūręs privataus verslo rankose – tai nemaža dalimi lėmė ir didesnes kainas, ir patikėto turto nustekenimą.
– Matyt, buvo svarbios pastangos ta linkme ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje?
– Savivaldybės asociacija, žinoma, palaikė šią iniciatyvą, kadangi šių įstatymų pataisos užkerta galimybę sukinėti savivaldybėms rankas – primygtinai reikalaujant už jų lėšas sukurtą turtą perduoti privačiam verslui.
– Atleiskite už naivų klausimą: kodėl tai iki šiol niekam nerūpėjo? Kitais žodžiais klausiant, kodėl kitos savivaldybės nesipriešino, kad jų ko-finansuotus objektus valdytų privatininkai? Tik Palanga pakėlė vajų!
– Pastebėtina, kad Lietuvos rinkoje dominuoja viena įmonė, kartu su susijusiomis su ja įmonėmis aktyviai siekia perimti valdyti viešąjį turtą: sporto, koncertų arenas, baseinus ir sporto kompleksus, neinvestuojant nei euro. Schema buvo paprasta: kai kuri nors savivaldybė pastatydavo tokį objektą, bendrovė kreipdavosi į Konkurencijos tarybą, o pastaroji įprastai paslaugiai priimdavo įpareigojantį savivaldybę nutarimą – skelbti konkursą dėl tokio objekto valdymo.
Pažymėtina, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus kartu su Palangos bendruomene pirmas viešai prabilo apie tokią viešojo turto užvaldymo schemą. Reikia pripažinti, kad pakeisti įstatymus nebuvo paprasta ne tiek dėl politinės valios, kiek dėl teisinio konteksto. Teko gerokai pasukti galvą prieš einant per minų lauką: Konstitucijoje įtvirtintus principus, ES direktyvas dėl konkurencijos, Konstitucinio teismo įvairius nutarimus šiuo klausimu, idant minėtos pataisos tam neprieštarautų ir „nesprogtų“.
– Ar privatus operatorius – būtinai blogybė, o administratorius Savivaldybė – tik gėris? Turbūt yra ir įvairių pavyzdžių? Žinote tokių?
– Aš esu už tai, kad kuo daugiau paslaugų teiktų privati iniciatyva, ji paprastai yra lankstesnė, inovatyvesnė, tačiau, kaip minėjau, kai yra natūrali konkurencija, kuri leistų vartotojui pasirinkti. Bet kuomet privatus verslas yra vienintelis savivaldybėje paslaugos teikėjas, kai jis valdo išskirtinai vienintelį objektą, tai yra ne konkurencija, bet jos grimasos. Tuomet turėtų būti leista savivaldybėms ir pačioms valdyti, netaikant konkurencingos procedūros, kas, beje, ir yra numatyta aptariamose įstatymų pataisose. Kita vertus, aš sveikinu viešąją ir privačią partnerystę, kai savivaldybė pastato pastatą, nutiesia komunikacijas, o privatus verslas savo lėšomis įrengia objektą ir jį kurį laiką administruoja, tačiau ne ateina „ant gatavo“.
– Ironiška, bet būtent jūsų TS-LKD Vyriausybė savo darbo 2020 metais pradžioje pasiūlė, kad savivaldybių sporto ir kultūros objektus valdytų privatus verslas, ar ne?
– Negirdėjau kokiame kontekste tai buvo pasakyta. Jei objektus, kurie nėra vieninteliai savivaldybėje, kaip, tarkime, Palangos baseinas, ir tai nesukurs monopolinio valdymo, – tame nieko blogo nematau. Pavyzdys yra Palangos koncertų salė: ji valdoma privataus verslo, už tai savivaldybė gauna koncesijos mokestį, tam tikrą dienų skaičių nemokamai naudotis sale, be to, į šią salės įrangą koncesininkas yra investavęs ir savo lėšų.
– Matyt, buvo pasižvalgyta į kai kurių Vakarų Europos valstybių patirtį šiuo klausimu. Teko domėtis ja?
– ES yra įvairiai, kaip ir Lietuvoje: valdo ir privatininkai, ir viešasis sektorius.
– Jūs inicijavote ir įstatymo pataisas, skirtas triukšmui suvaldyti, padidinus administracinę atsakomybę. Joms taip pat buvo pritarta. Prašau, papasakokite plačiau apie šią įstatyminę iniciatyvą.
– Triukšmas yra rimtas veiksnys, trikdantis sveikatą. Nuolatinis triukšmas lemia ir įvairių ligų paūmėjimą, darbingumo praradimą ir pan. Todėl Europos šalyse į tai žiūrima kur kas rimčiau: už ramybės trikdymą skiriamos ir tūkstantinės baudos. Lietuvoje paprastai triukšmadariams buvo skiriama pusė minimalios baudos – 10 eurų. Tai buvo pasityčiojimas ir iš policininkų, kurie gaišdavo laiką neskirdami dėmesio kitiems svarbiems dalykams, ir iš kenčiančių nuolatinį, pavyzdžiui, naktinių klubų triukšmą, gyventojų. Pastebėta, kad policijai atvykus raminti naktinio klubo administracijos dėl skleidžiamo triukšmo, atsakomybę už tai prisiimdavo vis kitas darbuotojas, sutikęs su ta pačia 10 eurų bauda. Taigi, pasaka be pabaigos. Šiuo metu yra kelis kartus padidintos baudos ne tik fiziniams asmenims, bet yra numatyta atsakomybė juridinio asmens, pavyzdžiui, naktinio klubo vadovui.
– Bet sutikite, kad Palanga nebus miegantis kurortas. Gal jai verta pamąstyti apie zonos, kurioje vakarėliai vyktų ilgiau ir triukšmingiau, sukūrimą? Ar jūs tam pritartumėte?
– Tikrai nenorėčiau, kad nei Palanga, nei Vilnius, nei kitas didesnis miestas taptų miegančiu miestu. Manau, kad tam tikromis sąlygomis viskas gali koegzistuoti. Pastebima Europos miestuose tendencija, kuomet naktinės linksmybės iš miesto centro keliasi į šiek tiek nuošalesnes teritorijas, pavyzdžiui, buvusias gamybines zonas, kurios transformuojasi į naktinės ekonomikos zonas. Galiausiai, juk naktiniai restoranai ar klubai gali dalį gauto pelno skirti savo sienų garso izoliacijai. Patarlė „ir vilkas sotus, ir avis sveika“ ne šiaip sau išgalvota.